Balandžio 12-ąją Vilniaus miesto savivaldybėje surengtoje spaudos konferencijoje kartu su kitais „Gjensidige Baltic“ atstovai išlydėjo Lietuvos žurnalistą Vitoldą Milių, pasiryžusį iš Portugalijos, netoli Lisabonos esančio bei labiausiai į vakarus nutolusio šio žemyno taško – Cabo da Roca miesto automobiliu pasiekti tolimiausią pietryčių Rusijos tašką - Primorės krašto administracinį centrą Vladivostoką.
Daugelį nustebino, kad šią beveik 16 tūkstančių kilometrų distanciją Vitoldas buvo užsimojęs pasiekti vienas be jokių kelionės palydovų. Ir ne kažin kokiu ištaigingu limuzinu, o eiliniu ir daugeliui prieinamu „Dacia Sandero Stepway.
V. Milius patikino ketinąs šį maršrutą, besidriekiantį per Ispaniją, Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir didžiausius Rusijos miestus Maskvą, Kazanę, Čeliabinską, Omską, Novosibirską, Krasnojarską, Irkutską, Čitą ir Chabarovską link Vladivostoko, įveikti per 15 parų ir tokiu būdu siekti pasaulio rekordo.
Skeptikai tada teigė, jog Vitoldas pasirinko patį netinkamiausią laiką. Mat Rusijoje, ypač tolyn į Rytus, balandžio antroje pusėje žemė tik bunda po žiemos miego, o išeinant įšalui ir taip gerumu nepasižymintys šios valstybės keliai tampa tiesiog neprognozuojami. Tačiau keliautojas, kurio maršrutą ir patirtus nuotykius Lietuvos spaudoje kasdien sekė ne tik automobilių žygiais besidomintys žmonės, pranoko ir savo paties, ir jų lūkesčius.
Anksčiau, nei buvo žadėjęs
Balandžio 26-osios pavakarę Lietuvą pasiekė džiugi žinia, interneto portaluose savo komentarais iškart pranokusi visus kitus tos dienos įvykius: „Auto Bild Lietuva“ vyriausiojo redaktoriaus V. Miliaus kelionė automobiliu nuo Lisabonos iki Vladivostoko baigta!
Pasaulio rekordo siekęs Lietuvos žurnalistas V. Milius, užsibrėžtą maršrutą planavęs įveikti per 15 dienų, žygį baigė per 11 parų ir beveik 16 valandų. Balandžio 15 d., 2 val. nakties Lietuvos laiku iš Cabo da Roca (Portugalija) pajudėjęs vilnietis tolimiausią pietryčių Rusijos tašką – Primorės krašto administracinį centrą Vladivostoką, pasiekė balandžio 26 d., 17.45 val. Lietuvos laiku, vietoje planuotų 16 tūkstančių kilometrų įveikęs šiek tiek mažiau, apie 15200. Vladivostoką V. Milius pasiekė 2 val. nakties vietos laiku paskutines dvi paras važiavęs be normalaus poilsio. „Prisimenu, Vladivostoke pravėriau automobilio dureles ir atsistojau ant šio miesto grindinio žiauriai pavargęs, tačiau be galo laimingas. Iškart net sunku buvo patikėti, kad nereikia strimgalviais pulti į dušą, o po to nesidairant griūti tiesiai į lovą, kad rytoj, vos prabudus, nebereiks vėl paskubom rengtis ir sėstis prie automobilio vairo, o galėsiu miegoti iki valiai, - pirmąsias akimirkas pasiekus galutinį kelionės tašką Vilniuje surengtoje keliautojo sugrįžtuvių spaudos konferencijoje prisiminė Vitoldas. – Net užsibrėžto tikslo įveikimo džiaugsmas pilnai neužvaldė manęs, o pasąmonėje vis kirbėjo jausmas, su kuriuo jau buvau spėjęs per beveik 12 parų susitaikyti, - nejaugi jau viskas baigta? Ir taip sklandžiai, be didesnių nuotykių, nebus net ką prisiminti?“
Galima ir greičiau
Tačiau prisiminti tikrai yra ką. Ne vien kelionę, bet ir susitikimus, kurių irgi būta, trumpus, tačiau turiningus pabendravimus su kolegomis. „Kelionė tikrai buvo įdomi visomis prasmėmis, tačiau dar reikia laiko, kad pilnai suvoktum, ką pavyko padaryti. Viena maršruto dalis driekėsi niekuo nestebinančios Europos keliais, tačiau pervažiuoti Rusiją - unikalus dalykas. Tik nenoriu nieko gąsdinti, važiuoti ir ten galima. Iš kitų keliautojų pasakojimų buvau visko girdėjęs, daugiau ar mažiau žinojau ko galima tikėtis, tačiau kas laukia už Čitos, jau niekas negalėjo pasakyti. Dėl to prieš kelionę žinojau tik apytiksliai, kiek kilometrų teks įveikti, nes maršrutą buvo galima planuoti įvairiai. Taigi, vietoj planuotų 16 tūkst. km jų nuvažiavau šiek tiek mažiau - 15,2 tūkst. km., - pasakoja V. Milius. - Manau, kad šį atstumą galima įveikti ir dar greičiau. Juk kelionei prasidėjus kirsdamas Lietuvą parai buvau stabtelėjęs Vilniuje. Be to sutaupyti laiko buvo galima ir skiriant mažiau dėmesio nakvynės vietom, tačiau nesinorėjo rizikuoti, todėl laiką skirsčiau taip, kad kelionė būtų ne tik saugi, bet ir patogi. Priešingu atveju gal visai nebūčiau pasiekęs jos tikslo. O visiems, kas norės pakartoti šį žygį, nuvažiuoti greičiau ar tiesiog šiuo maršrutu keliauti, galėsiu patarti, padėti išsirinkti kelius. Tikrai nebijau ir neabejoju, kad ateityje kažkas norės pagerinti šį pasiekimą.“ Minėtą maršrutą yra įveikę daugelis keliautojų įvairiais būdais ir įvairiom priemonėm, tačiau niekas iki lietuvio dar nebuvo ryžęsis tokiai avantiūrai važiuoti vienas. Dėl to V. Miliaus žygis unikalus ir įveiktas per rekordiškai trumpą laiką. Jis turėtų rasti savo eilutę pasaulinių pasiekimų registracijos knygoje, tačiau, pasak Vitoldo, tokie formalumai užtrunka žymiai ilgiau, nei pati kelionė ir dėl to įrašo gali tekti palaukti bent pusmetį.
Sėkmės garantas – sutelktos pastangos
Pailsėjęs po kelionės Vitoldas surengotoje spaudos konferencijoje teigė, kad žygis savo sėkme pranoko lūkesčius. Tačiau sėkmė neateina pati savaime. Norint ją pagauti, būtina visapusiškai ruoštis. Todėl keliautojas itin dėkingas visiems, padėjusiems ir prisidėjusiems prieš šio žygio.
Vitoldo nuomone automobilį „Dacia Sandero Stepway“ šiam maratonui „Lautra motors“ ir „Rimtomos“ meistrai parengė nepriekaištingai.
„Pasiteisino ir tai, kad standartines padangas buvo nuspręsta pakeisti aukštesnio profilio ir tvirtesnius šonus turinčiomis „Continental Vanco Winter 2“, kurios puikiai atlaikė Sibiro kelių išbandymus ir per tokį atstumą nukentėjo tik viena. Ir tai daugiau dėl mano kaltės“, - prisipažįsta Vitoldas.
Nors Vitoldas naktimis stengėsi daugiau ilsėtis, nei važiuoti, tačiau jo „Dacia Sandero Stepway“ automobilyje sumontuotos papildomos „BOSH rally“ tolimųjų šviesų lempos tikrai padėjo tamsiu paros metu. O „Sonax“ meistrai, kėbulo detales padengę specialiais „Sonax“ lakais ir vašku, irgi teigė turės malonaus tyrimų darbo norėdami įsitikinti kaip šios medžiagos pasiteisino šiame maratone.
V. Milius visą maratoną nuvažiavo vienas, tačiau vienišas jis nesijautė. Ryšį su žiniasklaida ir artimaisiais jam padėjo palaikyti „Alto“ meistrų automobilyje sumontuota palydovinė sekimo sistema ir dvi „Mobotex“ firmos kameros, o „Mobilios linijos“ - įrengtas „Nokia“ telefonas su navigacijos sistema.
„Vos pajudėjęs iki pat Vladivostoko jaučiausi saugus, o tą jausmą įgyti padėjo kelionės draudikas – „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, apdraudęs automobilį KASKO draudimu“ –teigė V. Milius
Visos kelionės metu šiam automobiliui taip pat galiojo ir „Gjensidige Baltic" transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas, o pats V. Milius papildomai dar buvo apdraustas draudimu nuo nelaimingų atsitikimų 100 000 Lt draudimo sumai.
„Puikiausia, kad šiais draudimais neteko pasinaudoti, tačiau juos būtina turėti“, - sakė V. Milius, nuoširdžiai dėkodamas padėjusiems rengiantis rekordo vertam žygiui.
