Staigūs manevrai kelyje, bandymai pravažiuoti be eilės, noras būti „gudresniam“ už kitus ir daugelis kitų neleistinų vairavimo būdų, iš kurių atpažįstame „kelių erelius“, kelia grėsmę ir kitiems eismo dalyviams, ir patiems pažeidėjams.
Tokie vairuotojai sąmoningai nepaiso eismo taisyklių: bando aplenkti bendrą srautą, staigiai keičia eismo juostas neįjungę posūkio signalo, neturėdami teisės naudojasi A juostomis ir daro spaudimą kitiems eismo dalyviams, siekdami sutaupyti kelias minutes. Tokio chamiško elgesio keliuose ir gatvėse ypač padaugėja prieš šventes, kuomet visi skuba, susiformuoja spūstys ir sumenksta vairuotojų kantrybė ir tolerancija.
„Matome, kad dažniausiai toks neleistinas elgesys ir vairavimas nėra klaida ar neapsižiūrėjimas. Tai sąmoningas sprendimas nelaukti kamščiuose kartu su visais, pasinaudoti neegzistuojančiomis privilegijomis ir bandyti aplenkti eilę“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius.
Jis atkreipia dėmesį, kad automobilyje vairuotojai dažnai jaučiasi nematomi. Būtent tai skatina elgesį, kuris kasdienėse situacijose būtų sunkiai įsivaizduojamas. „Jeigu tie patys žmonės stovėtų eilėje parduotuvėje, vargu, ar lįstų prie kasos prieš kitus. Sėdint automobilyje nėra žmogiško kontakto, vairuotojas jaučiasi nematomas, todėl atsiranda klaidingas jausmas, kad galima elgtis grubiau ir išvengti atsakomybės“, – pastebi jis.
Pavojingi manevrai – viena dažniausių avarijų priežasčių
„Gjensidige“ duomenys rodo, kad būtent staigūs, neapgalvoti manevrai yra viena dažniausių eismo įvykių priežasčių. Staigus manevravimas be posūkio signalo, rikiavimasis nesilaikant saugaus atstumo ar staigus stabdymas prieš pat kitą automobilį dažnai priverčia kitus vairuotojus greitai reaguoti, o tai baigiasi avarinėmis situacijomis ar susidūrimais.
Ypač pavojinga praktika – vadinamasis „prilipimas“ prie priekyje važiuojančio automobilio, dažniausiai pasitaikantis greitkeliuose ir automagistralėse.
„Tokiu būdu vairuotojas tarsi signalizuoja, kad skuba, tačiau realybėje jis tiesiog kelia pavojų sau ir aplinkiniams“, – pabrėžia A. Gučius.
Ne mažiau problemų kelia ir savavališkas parkavimas, kai automobiliai paliekami pažeidžiant taisykles ar blokuojant pravažiavimus, taip pat važiavimas priešpriešine eismo juosta siekiant aplenkti laukiančius sukti į kairę ar į dešinę. Toks elgesys ne tik trikdo eismo srautą, bet ir kelia papildomą pavojų kitiems eismo dalyviams.
Kaip elgtis, jei kelyje pasitaikė „erelis“?
Gjensidige“ ekspertas pabrėžia, kad svarbiausia – nepasiduoti emocijoms ir neleisti situacijai peraugti į konfliktą ar eismo įvykį.
„Nereikia bandyti auklėti ar patiems bausti kitų eismo dalyvių - tai dažniausiai baigiasi dar didesne rizika“, – sako A. Gučius.
Jei vairuotojas agresyviai lenda prieš jūsų transporto priemonę ir situacija tampa pavojinga, verta rinktis saugesnį sprendimą – jį praleisti ir išvengti susidūrimo. Net jei konkrečioje situacijoje būtumėte teisūs, konfliktas kelyje kainuos laiką, nervus ir gali turėti rimtų pasekmių.
Tais atvejais, kai vairuotojo elgesys yra akivaizdžiai pavojingas ir tęstinis, rekomenduojama jį fiksuoti vaizdo registratoriumi ar keleivio telefonu ir perduoti informaciją policijai. Kilus įtarimui, kad vairuotojas gali būti neblaivus ar apsvaigęs, taip pat būtina nedelsiant apie tai pranešti policijai.
Jei eismo įvykio išvengti nepavyko
Jei dėl pavojingo kito vairuotojo elgesio nepavyksta išvengti susidūrimo, situacijos vertinimas visada priklauso nuo konkrečių aplinkybių.
Pasak „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovo, kai automobilis rikiuojantis užstoja kelią ir į jį atsitrenkiama šonu, kaltė dažniausiai tenka neleistiną manevrą atlikusiam vairuotojui. Kur kas sudėtingesni atvejai, kai vairuotojas staiga užtveria kelią ir stabdo, o iš paskos važiuojantis automobilis atsitrenkia į staiga įsukusio ir stabdančio automobilio galą.
Tokiose situacijose itin svarbus aplinkybių fiksavimas: liudininkų parodymai, vaizdo registratorių įrašai, nuotraukos iš įvykio vietos.
Draudimo ekspertas įspėja, kad chamiškai besielgiantys vairuotojai neretai ima daryti ir neleistiną spaudimą į jį atsitrenkusiam vairuotojui, skatinant prisiimti kaltę. Net ir patiriant spaudimą kuo greičiau pildyti eismo įvykio deklaraciją, vairuotojams svarbu visą turimą informaciją perduoti savo TPVCAD draudikui ir informuoti, kad buvo daromas spaudimas. Draudimo bendrovė turi galimybių papildomai vertinti įvykio aplinkybes, rinkti objektyvius duomenis, o kartais ir gauti vaizdo medžiagą iš miesto kamerų ar kitų vairuotojų.
„Jei jus priverčia prisiimti kaltę, tai nėra beviltiška situacija, tačiau tokiais atvejais labai svarbu veikti ramiai, nuosekliai ir nepasiduoti spaudimui. Kuo daugiau informacijos pavyksta surinkti, tuo tiksliau galima įvertinti atsakomybę“, – pabrėžia A. Gučius.
Kultūra kelyje – bendras reikalas
Eksperto teigimu, „kelių ereliai“ iš eismo niekur nedings, tačiau kiekvienas vairuotojas savo elgesiu gali prisidėti prie saugesnės aplinkos kelyje – laikydamasis taisyklių ir vengdamas konfliktinių situacijų.
„Svarbiausia – nenusileisti iki pavojingo elgesio lygio ir nebandyti kovoti tais pačiais metodais. Saugiausias pasirinkimas kelyje visada išlieka ramybė ir atsakomybė, o apie pažeidimus reikėtų informuoti policiją, kuri turi visus būdus ir priemones „kelių ereliams“ tramdyti“, – pabrėžia „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas.