Slidinėjimo kelionių realybė: kaip elgtis, kai trasoje pasiveja sužalojimai ir traumos

27.02.2024

Naujausi pranešimai

  • 16.04.2024
    Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas
    Daugiau
  • 12.04.2024
    Vairuotojai dažnai daro didelę klaidą: kodėl nevalia pavasarį pamiršti automobilio stiklų
    Daugiau
  • 04.04.2024
    Paaiškėjo, kiek Lietuvos gyventojų rūšiuoja atliekas
    Daugiau
Daugiau naujienų

Sausį ir vasarį kelis kartus padaugėja atvejų, kuomet užsienyje slidinėjantys keliautojai patiria rimtus iššūkius dėl sveikatos ar nelaimingų atsitikimų. Draudikai fiksuoja, kad žiemos pramogų mylėtojai ant slidžių ar snieglentės dažniausiai nukenčia susidūrę su kitu asmeniu arba nugriuvę patys, o tokios situacijos baigiasi įvairių kūno vietų sumušimais, patempimais ir, deja, kaulų lūžiais.

„Šio slidinėjimo sezono statistika rodo, kad augantį draudžiamųjų įvykių skaičių lemia ne tik žiemos pramogų mylėtojų elgesys, bet ir šlapias, klampus sniegas slidinėjimo kurortų trasose. Šiemet dažniausiai slidinėjant Lietuvos gyventojai patiria įvairius sumušimus. Net trečdalį visų užfiksuotų traumų sudaro skirtingų kūno vietų sutrenkimai. Panašią dalį sudaro raiščių, raumenų, sausgyslių traumos, taip pat kečia ir sąnariai. Apie sąnario išnirimą signalizuoja staigus ir aštrus skausmas bei neįprasta rankų ar kojų padėtis. Didelė kraujosruva perspėja apie kur kas rimtesnę bėdą – trūkusį raištį. Aštrus, nuolatinis skausmas – dažniausias kaulo lūžio signalas. Deja, pasitaiko ir rimtesnių nelaimių, kurios baigiasi galvos arba stuburo traumomis “, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige“ Sveikatos, kelionių ir asmens žalų skyriaus vadovė Ana Taraitienė.

Pasak draudimo bendrovės atstovės, sveikatos problemos slidinėjant šiemet dažniausiai užklumpa labiausiai Lietuvos šeimų pamėgtuose Italijos ir Slovakijos kurortuose.

„Gjensidige“ duomenimis, medicininės pagalbos išlaidos patyrus traumą slidinėjimo metu šiemet vidutiniškai sudaro 740 eurų. „Šiemet mūsų klientams pavyko išvengti rimtų traumų, todėl ir išmokos nėra labai didelės. Jei prireikia specialaus gelbėjimo transporto, pavyzdžiui, sraigtasparnio ar skubios medicininės operacijos, išlaidos siekia kelis tūkstančius eurų“, – pasakoja A. Taraitienė.

Draudimas asmeniui, vykstančiam į populiarų slidinėjimo kurortą savaitei, apsidraudžiant medicinos išlaidų, nelaimingų atsitikimų ir asmens civilinės atsakomybės draudimu, vidutiniškai kainuoja 54 eurus.

Draudikė pataria, kaip elgtis slidinėjimo trasoje patyrus traumą ar kitą sveikatos sutrikimą.

7 patarimai, kaip elgtis įvykus traumai kalnuose:

1.Stenkitės nejudėti, traumuotą skaudančią vietą laikyti ramybės būsenoje. Kol atvyks medikai ar transportas, kuriuo gelbėtojai jus gabens į gydymo įstaigą, stenkitės nejudėti, kad mažiau pažeistumėte sužalotą vietą. Jei esate slidinėjimo trasoje, kur dėl didelio slidininkų srauto kyla dar vienos nelaimės pavojus, paprašykite aplinkinių pagalbos, kad jus itin atsargiai nuo slidininkų kelio patrauktų į saugesnę trasos vietą.

2. Kvieskite pagalbą – medicinos punkte budinčius medikus, greitąją pagalbą. Kuo skubiau kreipkitės į aplinkinius, kad pakviestų medikus. Visose slidinėjimo trasose yra medicinos punktai, kurių atstovai gali itin operatyviai atvykti į jų trasose įvykusios nelaimės vietą. Jei traumos vieta tinsta ar mėlynuoja arba sveikatos būklė atrodo sudėtinga, iškart kvieskite ir greitąją pagalbą.

3. Laukdami pagalbos šaldykite sumuštą vietą, jei žaizda nėra atvira. Jei skausmas stiprus ir sunku kentėti, malšinkite jį šaltomis sniego gniūžtėmis. Bus lengviau sulaukti gelbėtojų.

4. Laukdami atvykstančių gelbėtojų, susisiekite su draudiku. Draudimo sutartyje, atmintinėje arba internete rasite kontaktus, kuriais reikėtų susisiekti su draudimo bendrovės atstovais. Jie galės patarti ir nukreipti, į kokią gydymo įstaigą vykti jaučiant vienus ar kitus negalavimus. Jei reikalinga transportavimo pagalba – keltuvas ar sraigtasparnis, iškart kreiptis į draudimo bendrovę siūlo ir atvykę medikai. Draudimo bendrovės atstovai, esant ir sudėtingesniems, ir paprastesniems atvejams, organizuoja nelaimę patyrusio keliautojo transportavimą į gydymo įstaigą.

5. Atvykę į gydymo įstaigą, informuokite jos administraciją apie turimą draudimą. Jei draudimo bendrovės atstovas buvo informuotas apie nelaimę, gydymo įstaigos personalas jau žinos apie atvykstantį pacientą, bus pasirengęs jį priimti ir suteikti reikalingą pagalbą. Jei iki atvykimo į gydymo įstaigą nebuvote susisiekęs su draudiku, padarykite tai atvykę pas medikus. Juos taip pat informuokite apie savo draudimo sutartį.

6. Susiplanuokite saugų grįžimą namo. Atsižvengiant į draudžiamąjį įvykį patyrusio asmens sveikatos būklę, draudimo bendrovė suplanuos jo kelionę į Lietuvą. Esant reikalui, bus sudarytos sąlygos skristi gulimoje padėtyje, naudojantis keliomis lėktuvo sėdynėmis ar lydint medikams. Ypatingai sudėtingais atvejais bus suorganizuota kelionė namo specialiu lėktuvu („airbulance“), turinčiu visą reikalingą medicininę įrangą, ir Lietuvos medikų pasitikimas bei transportavimas į mūsų šalies gydymo įstaigą. Svarbu žinoti, kad tokiais atvejais grįžimo išlaidos yra kompensuojamos kelionių draudimo.

7. Gerbkite kitus slidininkus. Slidinėjimo trasose elkitės taip, kad nekeltumėte pavojaus kitiems, o atsitikus nelaimei padėkite nukentėjusiems. Jei kam nors nutiko nelaimė, nelikite abejingi, skubiai praneškite trasų darbuotojams bei paskambinkite trumpuoju pagalbos numeriu. Neskubėkite pasišalinti iš įvykio vietos, padėkite surinkti liudininkų kontaktus, jei jų prireiktų ateityje.

A. Taraitienė pastebi, kad keliautojai nutikus nelaimei neretai kelionių draudimą tapatina su Europos sveikatos draudimo kortele ir nėra susipažinę, kokią apsaugą šios skirtingos priemonės užsienyje jiems suteikia. „Europos valstybėse slidinėjantys žmonės ne visada žino, kad Europos sveikatos draudimo kortelė jiems garantuoja būtinąją medicinos pagalbą valstybinėse gydymo įstaigose. Šia kortele galima naudotis Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse ir Šveicarijos konfederacijoje“, – kalba draudikė.

Ji atkreipia dėmesį, kad Europos sveikatos draudimo kortele gali būti apmokama ne už visas suteiktas, o tik už būtinąsias medicinos paslaugas. „Būtinosios medicinos pagalbos apimtys Europos šalyse yra skirtingos, todėl kai kur žmonės už suteiktas paslaugas turi sumokėti priemokas. Jas, kaip ir transportavimo ar paslaugų, suteiktų privačioje sveikatos priežiūros įstaigoje, išlaidas atlygina draudimo bendrovės“, – pasakoja A. Taraitienė.

Praėjusiais metais draudimo bendrovė „Gjensidige“ kelionių draudimo klientams išmokėjo 1,8 mln. eurų.