Namų darbai tėvams: kaip pasiruošti saugioms vaikų vasaros atostogoms

25.06.2024

Naujausi pranešimai

  • 22.07.2024
    Lietuvos kurortuose kyla eismo įvykių banga: kas apsaugos poilsiaujančius vairuotojus
    Daugiau
  • 22.07.2024
    Atostogos su elektriniu paspirtuku: kas svarbu juo naudojantis užsienio šalyse
    Daugiau
  • 08.07.2024
    Vairuotojų sveikatos patikrinimas: kodėl reiktų suskubti ir kas lauks pavėlavusiųjų
    Daugiau
Daugiau naujienų

Vaikų vasaros atostogos – poilsio metas, kai baigiasi mokslai ir prasideda nuotykių laikas, kai galima daugiau būti gryname ore, sportuoti, tyrinėti pasaulį bei kurti nepamirštamus prisiminimus. Tačiau tėvams svarbu nepamiršti, kad vaikų atostogų metu nutinka daugybė situacijų, galinčių sukelti sveikatos sutrikimus, ligas ir traumas.

„Per vasaros atostogas gerokai padaugėja vaikų sužalojimų ir kitų sveikatos sutrikimų, tačiau jų pobūdis kasmet išlieka labai panašus: kaulų lūžiai, apsinuodijimai, gyvūnų įkandimai, terminiai ir cheminiai nudegimai – situacijos, kurių buvo galima išvengti“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Pasak draudimo bendrovės atstovės, vaikų traumos nutinka tiesiog „lygioje vietoje“ – supantis ar laipiojant žaidimų aikštelėse, kiemuose, važinėjant dviračiu ar paspirtuku. „Tėvai ir seneliai turėtų būti dėmesingesni atžalų pramogoms, neišleisti vaikų iš akių, pasirūpinti, kad pramogos lauke būtų ne tik smagios, bet ir saugios“, – pastebi V. Katilienė.

V. Katilienė tėvams rekomenduoja, kokius pagrindinius dalykus reikėtų aptarti su vaikais pradedant atostogauti: „Pirmiausia, vaikams reikėtų priminti būtinybę informuoti tėvus apie savo buvimo vietą ir draugiją. Kitas svarbus dalykas – skubios pagalbos numeris ir artimųjų telefono numeriai, kuriais reikia skambinti kilus pavojui ar įvykus nelaimingam atsitikimui. Trečiasis svarbus priminimas – kelių eismo taisyklės, kurias kartu su vaikais reikėtų pasikartoti leidžiantis į vasaros nuotykius“, – vardija V. Katilienė.

Draudimo bendrovės atstovė aptaria populiariausias vaikų vasaros veiklas, susijusias su rizika, ir pateikia patarimus, kaip padidinti atostogaujančių vaikų saugumą.

1. Saugumas keliuose: dėvėkite apsauginius šalmus ir pasikartokite kelių eismo taisykles. Nors pasibaigus mokslo metams eismo intensyvumas kelyje sumažėja, vaikams itin svarbu priminti apie atsargumo priemones kelyje – dviračiai ir riedučiai yra dažniausios jaunųjų eismo dalyvių traumų priežastys. Leidžiantis į kelią šiomis transporto priemonėmis, reikėtų dėvėti šalmus bei kelių ir alkūnių apsaugas. Svarbu nepamiršti, kad pereiti gatvę leidžiama tik tam skirtose vietose, o net ir jose būtina įsitikinti, kad esate saugūs. Staiga išbėgus į gatvę kyla pavojus būti partrenktam automobilio, nes jam reikia ilgesnio stabdymo kelio, kuris gali užtrukti iki kelių sekundžių. Taip pat svarbu paaiškinti vaikams, kad apie sumušimus ar kitus sužalojimus, patirtus nedalyvaujant tėvams, reikėtų būtinai jiems pasakyti. Tai padės apsisaugoti nuo situacijų, kai mikro lūžiai ar kiti sužalojimai neteisingai užgyja ar kitaip pakenkia vaiko sveikatai ateityje.

2. Poilsis lauke: nepalikite vaikų be priežiūros.

Žygiai pėsčiomis, važinėjimas dviračiais ir stovyklos lauke suteikia vaikams ir jaunimui galimybę tyrinėti aplinką, ugdyti ištvermę ir bendradarbiavimo įgūdžius. Renkantis stovyklą, specialistai rekomenduoja atidžiai išnagrinėti visą turimą informaciją – suplanuotą programą, užsiėmimų vadovų patirtį, stovyklos registracijos duomenis ir sužinoti, ar stovyklos dalyviai yra apdrausti. Vaikai taip pat turėtų būti laiku paskiepyti nuo erkinio encefalito. Atostogų pradžioje, kai moksleiviai daugiau laiko praleidžia vieni, taip pat labai svarbu pakalbėti apie pagrindines saugumo taisykles ir pakartoti dalykus, kurie gali atrodyti pažįstami, pavyzdžiui, skubios pagalbos telefono numerį 112. Taip pat svarbu įsitikinti, kad vaiko telefono baterija prieš išvykstant visada įkrauta ir prireikus galima su juo susisiekti. Paprašykite, kad vaikas jus informuotų, kai išeina iš namų – kur eina ir kiek laiko užtruks. Taip pat galite apsvarstyti galimybę vaiko mobiliajame įrenginyje arba, pavyzdžiui, apyrankėje įdiegti sekimo įrenginį ar programėlę. Kasmet keliems šimtams vaikų įkanda arba apdrasko naminiai gyvūnai – dažniausiai jų pačių šeimos augintiniai. Rekomenduojame su vaiku pakartotinai pasikalbėti apie tai, kad negalima erzinti ar liesti gyvūno, kai jis ėda ar miega, ir būti atsargiems greitai važiuojant dviračiu šalia šunų.

Sužalojimai lauke dažnai patiriami krentant nuo aukštų objektų – nuo medžių, nebaigtų statyti pastatų. Jei vaikas patyrė gyvybei pavojingų sužalojimų, pagalbos reikia ieškoti artimiausios ligoninės skubios pagalbos skyriuje. Lengvesniais atvejais reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Jei jo nėra, taip pat galite kreiptis į artimiausią budintį gydytoją darbo dienų vakarais ir savaitgaliais.

3. Batutas ir sūpynės: patikrinkite įrangą ir laikykitės saugos instrukcijų.

  Batutai ir sūpynės yra labai populiarios vaikų pramogos, tačiau, kaip žinote, jos kelia pavojų. Pavyzdžiui, batutai gali sukelti rimtų sužalojimų, jei nesilaikoma saugos reikalavimų. Batutai dažnai būna be apsauginių kraštų, todėl gali labai padidėti rizika susižaloti dėl įstrigusios kojos. Batutą turi juosti apsauginis tinklas, o šokėjai turi būti atsargūs, kad išvengtų susidūrimų ir nelįstų po batutu, kai šokinėja kas nors kitas. Įrengimo taisyklėse reikalaujama, kad batutas būtų pastatytas ant lygaus, stabilaus paviršiaus ir bent kelių metrų atstumu nuo pastatų

4. Plaukiojimas valtimis ir irklentėmis: įvertinkite vandens telkinius ir naudokite gelbėjimosi liemenes.

,Prieš leisdami vaikus į vandenį, suaugusieji turėtų patikrinti vandens telkinio dugną. Svarbu apriboti arba prižiūrėti mažų vaikų priėjimą prie vandens telkinių – tvenkinių, šulinių, kanalizacijos šulinių – nes vanduo nebūtinai turi būti gilus, kad vaikas nuskęstų. Maudytis patartina tik lydint suaugusiesiems. Svarbu dėvėti gelbėjimosi liemenes, laikytis saugumo taisyklių ir pasirinkti dalyvių įgūdžių lygį atitinkančias oro sąlygas bei maršrutus. Niekada nešokinėkite į vandenį stačia galva, jei nežinote vandens telkinio gylio ir dugno.

5. Laužai ar kepsninės: tik tam skirtoje vietoje ir prižiūrint suaugusiesiems.

Ugnis padeda sukurti romantišką atmosferą vasaros vakarais, kai šeima ar draugai susirenka pasidalyti istorijomis ar išsikepti zefyrų. Tačiau netinkamai įkurta ar be priežiūros palikta ugniavietė, taip pat ir kepsninė, gali būti pavojinga, sukelti sunkius nudegimus ar net gaisrą. Geriausia laužą kurti tam skirtoje vietoje ir įsitikinti, kad šalia nėra jokių daiktų, į kuriuos galėtų pataikyti kibirkštis. Prie ugnies visada reikia būti itin atsargiems – tiek naudojant degųjį skystį, kurio netyčia gali išgerti maži vaikai, tiek stebint vėjo gūsius, kad prireikus ugnis būtų nuslopinta. Ugnis visada turėtų būti uždegama dalyvaujant suaugusiesiems.

Nors vasaros atostogos suteikia daug galimybių atsipalaiduoti ir linksmintis, jos taip pat reikalauja atsakingo požiūrio į saugumą ir didesnio atidumo vertinant kasdienes situacijas. Tėvai, mokytojai ir patys vaikai turėtų žinoti apie įvairius pavojus ir išmokti jų išvengti, kad vasara būtų ne tik smagi, bet ir saugi.