Susirgote užsienio kelionėje – kaip nebankrutuoti

21.07.2016

Naujausi pranešimai

  • 05.12.2016
    Keturi iš dešimties vairuotojų žvelgia ne į kelią, o į mobiliojo telefono ekraną
    Daugiau
  • 08.11.2016
    Lietuvoje žmonės labiau pasirūpina savo butu nei sveikata ar vaikais
    Daugiau
  • 31.10.2016
    „Gjensidige“ baigė Baltijos šalių įmonių sujungimą, pagrindinė būstinė persikėlė į Vilnių
    Daugiau
Daugiau naujienų

Liūdniausi atostogų prisiminimai dažniausiai susiję su užklupusia liga ar nelaimingu atsitikimu, kuris priverčia nutraukti poilsį ar net keliauti į ligoninę. O jeigu tai nutinka užsienio šalyje, rūpesčių virtinę papildo neplanuotos finansinės išlaidos, problemos dėl svetimos kalbos, nežinoma situacija ir informacijos stoka. „Gjensidige“ draudimo ekspertai sako, kad ištikus tokiam nemaloniam įvykiui ir patekus į užsienio medicinos įstaigą svarbu neprarasti budrumo ir nepadaryti kelių klaidų, kurios vėliau gali pavirsti nemenkomis išlaidomis.

„Būtina žinoti, kad užsienio šalyse medicinos paslaugos yra gerokai brangesnės nei Lietuvoje, tad svarbu įsivertinti, ar jūsų turima draudimo suma bus pakankama ir kokių paslaugų galima už ją gauti. Be to, svarbu laiku ir tiksliai pildyti ir surinkti dokumentaciją, mat užsienio medikų užpildyti dokumentai taps pagrindu draudimo išmokoms. Na, ir svarbiausia – laiko faktorius, per kurį turite informuoti draudimo bendrovę ir jai atstovaujančią asistavimo bendrovę apie įvykį ar ligą. Verčiau nesiimkite gydytis savarankiškai, o išklausykite draudikų rekomendacijų – tik specialistai gali patarti, kaip konkrečioje šalyje geriausia gauti reikiamą gydymą“, - sako „Gjensidige“ Žalų direktorius Gytis Matiukas.

Pasak jo, susirgus kelionėje svarbu laikytis keleto esminių taisyklių, kurios užtikrins reikiamą pagalbą ir atitinkamą kompensaciją už gydymo paslaugas.

Pirmiausiai patikrinkite, į kokią gydymo įstaigą keliauti turėtumėte – į pačią artimiausią ligoninę ar tik tą, su kuria draudimo bendrovė turi sutartį. Mat antruoju atveju bus apmokėtas gydymas tik partnerystės sutartį turinčioje ligoninėje.

Gydymo įstaigoje suteikus reikiamą pagalbą paprašykite visų dokumentų, kurie susiję su jūsų gydymu: medicinos dokumentų išrašų, taikyto gydymo, tyrimų aprašus, išlaidų vaistams ir kitiems reikmenims pagrindžiančius dokumentus. Jei pirkote vaistus pagal receptą, turėkite pirkimo čekius ir recepto kopijas.

Jei sergate lėtinėmis ligomis (aukštas kraujospūdis, širdies sutrikimai ir t.t.), turėkite galvoje, kad draudimas apmokės tik už gydymą, reikalingą būklei normalizuoti. Tolesniam ligos gydymui būtina vykti namo.

Lygiai tas pats pasakytina ir apie ūmų danties skausmą – užsienio šalyje jums bus suteikta tik būtinoji odontologinė pagalba, o jau gydyti dantį reikėtų grįžus namo.

Jei susirgo suaugęs žmogus, kuris iškeliavo į užsienį kartu su vaiku, reikėtų atkreipti dėmesį, ar draudimo bendrovė kompensuoja kito šeimos nario atvykimą į užsienio šalį arba kitą laikiną vaiko priežiūrą. Mat neretu atveju, pavyzdžiui, į ligoninę patekus močiutei, mažametis anūkas nepaliekamas likimo valiai ir turi būti prižiūrimas kitų suaugusiųjų.

Be to, „Gjensidige“ ekspertai primena laikytis vieno svarbiausių reikalavimų – per 24 valandas pranešti draudimo bendrovei apie įvykusį incidentą ar ligą. Tokiu būdu draudimo bendrovė pateiks rekomendacijas, kaip elgtis konkrečiu atveju, kokią dokumentaciją reikėtų surinkti ir kokių paslaugų klientas gali reikalauti.

Kad nekiltų kalbos problemų, gaunant pagalbą iš draudimo bendrovės ir jai atstovaujančių užsienio partnerių, rekomenduojama dar prieš pasirašant sutartį atkreipti dėmesį, kokia kalba jūs būsite aptarnaujami. Vienos draudimo bendrovės turi keliomis pagrindinėmis užsienio kalbomis bendraujančius partnerius, kitos savo klientus aptarnauja lietuvių kalba visame pasaulyje. Šis aspektas itin svarbus tiems keliautojams, kuriems sunkiau bendrauti anglų kalba.