Lietuvoje žmonės labiau pasirūpina savo butu nei sveikata ar vaikais

08.11.2016

Naujausi pranešimai

  • 05.12.2016
    Keturi iš dešimties vairuotojų žvelgia ne į kelią, o į mobiliojo telefono ekraną
    Daugiau
  • 08.11.2016
    Lietuvoje žmonės labiau pasirūpina savo butu nei sveikata ar vaikais
    Daugiau
  • 31.10.2016
    „Gjensidige“ baigė Baltijos šalių įmonių sujungimą, pagrindinė būstinė persikėlė į Vilnių
    Daugiau
Daugiau naujienų

Labiausiai Lietuvoje žmonės pasirūpina turėti stogą virš galvos, o tik paskui – sveikata, artimaisiais ar vaikais. Tokią gyvenimo prioritetų tvarką atskleidė Lietuvos visuomenės tyrimas, atliktas vienos didžiausių Baltijos šalių draudimo bendrovių „Gjensidige“ užsakymu. Draudimo bendrovė jau daugelį metų tiria Lietuvos gyventojų saugumo jausmą ir prioritetus, ką labiausiai Lietuvos gyventojai saugo.

Didžiausias nesaugumo jausmas Lietuvoje – dėl pinigų ir sveikatos, o saugiausiai mūsų šalies gyventojai jaučiasi dėl būsto. Dėl pagrindinio materialaus turto – būsto ir automobilių – Lietuvoje žmonės jaučiasi labiausiai apsaugoti. Dėl būsto nesaugumą patiria tik 25 proc. apklaustųjų, dėl automobilio – 29 proc. apklaustųjų. Didesnė dalis (net 58 proc.) Lietuvoje gyvenančių apklausos dalyvių nurodė esą nesaugūs dėl savo finansinės padėties, daugiau nei pusė (52 proc.) nesijaučia saugūs dėl savo sveikatos.

„Lietuvoje žmonės kol kas labiau pasirūpina savo užgyventais daiktais nei savimi, sveikata ar vaikais. Viena vertus, turimas būstas užtikrina žmogui ir šeimai vieną didžiausių poreikių – stogą virš galvos. Mes matome, kad savo būstą žmonės saugo labiau nei bet ką kitą – apklausa parodė, kad būstą draudžia 29 proc. Lietuvos žmonių, t.y. populiariausia draudimo rūšis. Deja, savo gyvybę žmonės vertina kur kas mažiau – ją draudžia tik 19 proc. apklaustųjų. O sveikatą nuo nelaimingų atsitikimų saugo vos 13 proc. žmonių. Tiesa, panašiai kaip sveikata vertinamas ir automobilis – jį KASKO draudimu draudžia taip pat apie 13 proc. gyventojų“, - vardijo „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje vis dar egzistuoja didžiulis atotrūkis tarp žmonių nesaugumą keliančių priežasčių ir pačių žmonių pastangų šį nerimą sumažinti. Nepakankamas žmonių finansinis raštingumas nulemia nuostatą, kad pajamas turi užtikrinti valstybė ar darbdaviai, tačiau patys žmonės nepasirūpina apsauga nuo tokių atvejų, kai pajamų praradimo galima buvo išvengti.

„Gjensidige“ vadovas teigė per paskutinį dešimtmetį stebįs Lietuvos visuomenės nuostatas ir saugumo jausmą. Deja, kol kas savo finansine apsauga Lietuvos žmonės neskuba domėtis. M. Jundulo pastebėjimu, net darbdaviai kur kas dažniau pasirūpina savo darbuotojų sveikata nei kad patys žmonės susirūpina savo šeimos ar vaikų finansine apsauga.

M. Jundulas atkreipė dėmesį, kad didžiausią nerimą Lietuvoje kelia finansai – didžiajai daliai mūsų šalies visuomenės svarbiausias klausimas yra, kaip užsitikrinti finansinį saugumą sau ir savo šeimai. Su tuo su-sijęs ir toks didelis nerimas dėl sveikatos, mat visuomenė puikiai supranta, kad suprastėjusi sveikata visuomet žmogui reiškia ir papildomas išlaidas vaistams ir gydymui.

„Be jokios abejonės, rimta liga, nelaimingas atsitikimas, darbingumo praradimas šeimai reiškia prarastas susirgusio žmogaus pajamas. Tačiau nuo tokių atvejų yra apsauga – apsidraudę žmonės nepraranda finansinio pagrindo ir gyvenimo stabilumo. Kažkodėl išvažiuodami į gatvę automobilį apsaugome draudimu, tačiau savęs nuo finansinio nestabilumo nesaugome. O juk daugelio finansinių duobių šeimos galėtų išvengti“, - atkreipia dėmesį Marius Jundulas.

Pasak jo, savo sveikata, vaikų sveikata, galimais finansiniais praradimais, įvykus nelaimei, Lietuvoje dar tik mokomasi pasirūpinti. Šioje srityje mūsų visuomenė gerokai atsilieka nuo Vakarų šalių, kur gana įprasta nuo pat vaikystės turėti savo draudimo paketą, apsaugantį žmogų nuo rizikų įvairiais gyvenimo laikotarpiais.