Keturi iš dešimties vairuotojų žvelgia ne į kelią, o į mobiliojo telefono ekraną

05.12.2016

Naujausi pranešimai

  • 23.05.2017
    Tyrimas: didžiausia Lietuvos verslininkų baimė – prarasti sukauptą turtą
    Daugiau
  • 22.05.2017
    Draudikai įspėja apie dingstančius Lietuvos verslininkų krovinius
    Daugiau
  • 17.05.2017
    Pavojus gyvybei nesustabdo: elektros gedimus namuose puolame taisyti patys
    Daugiau
Daugiau naujienų

Lietuvos gatvės pilnos mobiliaisiais telefonais kalbančių ir internete naršančių vairuotojų: 39 proc. vairuotojų kalba telefonu vairuodami automobilį. Tiesa, mažesnė jų dalis (17 proc. vairuojančiųjų) naudojasi laisvų rankų įranga, o štai daugiau nei penktadalis (22 proc.) vairuotojų kalba telefonu įprastai, nesinaudodami jokia papildoma įranga.

Kai kurie vairuotojai nevengia vairuodami ir panaršyti internete, rašyti SMS žinutes, elektroninius laiškus ar stebėti navigacijos nuorodas telefone. Tik 19 proc. apklaustųjų sakėsi visiškai nesinaudojantys mobiliuoju telefonu vairuodami.

Tokius Lietuvos vairuotojų įpročius atskleidė Lietuvos gyventojų apklausa, atlikta vienos didžiausių draudimo bendrovių „Gjensidige“ užsakymu. Apklausą atliko „Spinter tyrimai“.

„Nepaisant šviečiamosios veiklos ir net baudų už kalbėjimą telefonu vairuojant, Lietuvoje vis dar gajus požiūris, kad mobilusis telefonas vairuojančio žmogaus rankose nekelia grėsmės. Deja, tai vienas iš dažnų trikdžių, atitraukiančių vairuotojų dėmesį nuo kelio ir keliančių grėsmę visiems eismo dalyviams. Laisvos rankų įrangos nenaudojantis ar internete naršantis vairuotojas išblaško dėmesį ir yra tiek pat pavojingas, kaip išgėręs ar neišsimiegojęs“, - teigia draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų direktorius Gytis Matiukas.

Tyrimas parodė, kad vyrai beveik dukart dažniau nei moterys kalba telefonu, nesinaudodami laisvų rankų įranga, ir keliskart dažniau naudojasi internetu telefone – vairuodami rašo el.laiškus, skaito naujienas, naršo socialiniuose tinkluose ir t.t.

Laisvų rankų įrangos naudojimo įpročiai skiriasi priklausomai nuo amžiaus – vidutinio amžiaus (30-40 metų) vairuotojai labiau linkę naudotis laisvų rankų įranga vairuodami, o jaunimas (iki 25 metų) dukart rečiau įsijungia papildomą įrangą automobilyje pokalbiams telefonu. Panašiai elgiasi ir vyresnio amžiaus (virš 56 metų) vairuotojai – jie taip pat kalbėti telefonu linkę įprastai.

Pasak „Gjensidige“ žalų valdymo eksperto Gyčio Matiuko, netinkamas mobiliojo telefono naudojimas vairuojant turėtų rūpėti ne tik vairuotojams, bet ir kitiems eismo dalyviams, greta sėdintiems keleiviams, kurie lygiai taip pat rizikuoja patekti į eismo įvykį.

G. Matiukas mano, kad visuomenės atidumas ir dėmesys tam, kaip vairuotojai naudojasi mobiliaisiais telefonais, turėtų paskatinti eismo dalyvius elgtis atsargiau ir atsakingiau.