Vis daugiau užsieniečių, atvykstančių į Lietuvą, draudimo kreipiasi ne į savo šalies, bet į mūsų draudimo bendroves

19.07.2017

Naujausi pranešimai

  • 14.11.2017
    Šildymo sezono pradžia audringa: būstą niokoja vanduo ir liepsnos
    Daugiau
  • 09.11.2017
    Draudikai taikosi prie emigrantų: vis daugiau Lietuvos automobilių apdraudžiama iš užsienio
    Daugiau
  • 06.11.2017
    Naujovė Lietuvos vairuotojams – pagalbos kelyje kortelė
    Daugiau
Daugiau naujienų

Nebrangu ir patikima

„Atvykdami į Lietuvą užsieniečiai dažniausiai renkasi kelionių medicininių išlaidų draudimą. Viena vertus, toks draudimas dažnai yra reikalingas gauti leidimą gyventi mūsų šalyje. Kita vertus, jis užtikrina, kad susirgęs užsienietis Lietuvoje nemokamai gaus būtinąją medicininę pagalbą. Tiek pernai, tiek ir šiemet beveik 30 proc. tokių kitų valstybių piliečių dalį mūsų draudimo bendrovėje sudarė ukrainiečiai, po 10 proc. – baltarusiai ir rusai, po 5 proc. – gruzinai ir izraeliečiai. Apie 40 proc. visų besidraudžiančių užsieniečių yra atvykėliai iš kitų užsienio šalių, kurie dažniausiai nėra nei turistai, nei mūsų šalyje dirbantys asmenys. Didžiąją šios grupės dalį sudaro mūsų šalies mokslo įstaigas pasirinkę studentai“, – kelerių pastarųjų metų tendenciją pastebi draudimo bendrovės „Gjensidige“ Kelionių ir asmens žalų skyriaus vyresnysis ekspertas Vytautas Endrijaitis.

Jis taip pat įvardija ir svarbiausią Lietuvoje besidraudžiančių užsieniečių motyvą – jiems tai apsimoka. Tai daryti svetimšaliams verta dėl to, kad mūsų šalyje jiems draustis pigiau, o Lietuvos draudikai yra užsirekomendavę kaip patikimi, teikiantys kokybiškas paslaugas.

„Dažniausiai lemia geras kainos ir kokybės santykis. Žinia apie gerą draudikų vardą ir patikimumą perduodama iš lūpų į lūpas. Pastaruoju metu mūsų kelionių draudimą pradėjo rinktis netgi tie užsieniečiai, kurie vyksta ne į Lietuvą, o į kitą užsienio šalį“, – sako V. Endrijaitis.

Mažiausiai taupo izraeliečiai

Skirtingų šalių piliečių kelionių krypčių į Lietuvą tikslai, anot „Gjensidige“ atstovo, skiriasi. Pavyzdžiui, iš Izraelio keliauninkai čia atvyksta vien turistiniais tikslais. Tuo tarpu net 70 proc. atvykėlių iš Ukrainos tikslas yra darbas Lietuvoje, o 30 proc. – turistinė kelionė. V. Endrijaitis taip pat atkreipia dėmesį, kad ukrainiečių turistų dalis atvykėlių grupėje auga.

„Didžioji dalis besidraudžiančių užsieniečių įsigyja pigiausią draudimą su minimaliu apsaugos paketu. Ne turistiniais tikslais atvykstantieji kitų šalių piliečiai dažnai renkasi ir maksimalią vienerių metų draudimo galiojimo trukmę – tai, beje, būdinga ir lietuviams, vykstantiems į JAV. Administruojant žalas tenka pastebėti, jog netaupo ir didžiausią draudimo sumą renkasi Izraelio keliautojai – jie apsidraudžia ir dėl daugelio papildomų kelionių draudimo rizikų, pavyzdžiui, bagažo vėlavimo, jo sugadinimo ar praradimo, skrydžių jungčių ir panašių dalykų“, – pastebi draudimo bendrovės ekspertas.

Čia ir svetur: tie patys negalavimai - skirtingi įkainiai

Pasak draudimo bendrovės atstovo, užsieniečiai Lietuvoje dažniausiai kenčia nuo tų pačių susirgimų ir traumų, kaip ir lietuviai užsienyje. „Gjensidige“ bendrovėje apsidraudę užsieniečiai daugiausia kenčia dėl peršalimo, kvėpavimo takų uždegimo, bronchito, įvairių virusinių infekcijų. Pasitaiko padidėjusio kraujospūdžio atvejų, skrandžio problemų. Šiek tiek kitokios tik virškinimo trakto bėdos: užsienyje lietuviai dažnai suserga gastroenteritu (simptomai – pykinimas, viduriavimas, pakilusi temperatūra ir kt.), o Lietuvoje užsieniečiai nemažai problemų turi dėl pakilusio skrandžio rūgštingumo, įvairių pilvo srities skausmų. Neatmestina, kad šias bėdas sukelia ir lietuviškos virtuvės ypatumai, ypač – kai kuriems svetimšaliams neįprastas, kiek riebesnis maistas.

„Kas tikrai skiriasi apsirgus Lietuvoje ir svetur, tai kaina. Sakykime, 87 eurus Lietuvoje išmokėjome už dešinio peties sumušimą, žastikaulio išnirimo gydymą, 69 eurus – už kelio traumą, nubrozdinimus. Turkijoje vien gydytojo traumatologo konsultacija – be jokių medikamentų ir vietos palatoje – kainuoja daugiau, o visas įvykis kainuotų kelis šimtus eurų. Kiek brangiau kainuoja chirurgo paslaugos. Garbaus amžiaus pacientės tulžies pūslės akmens operacija ir ūminio cholecistito gydymas šiemet kainavo 922 eurų. Už panašias gydymo paslaugas už Lietuvos ribų tenka kartais sumokėti ir apie 3–4 tūkst. eurų. Tačiau didžiausias išlaidas generuoja infarktai bei insultai – suma už jų gydymą ir Lietuvoje nesunkiai gali perkopti ir per 10 tūkst. eurų ribą“, – pasakoja bendrovės ekspertas.