„Gjensidige“: daugelis šalies gyventojų senatvei nesiruošia ir net neketina to daryti

14.09.2017

Naujausi pranešimai

  • 14.11.2017
    Šildymo sezono pradžia audringa: būstą niokoja vanduo ir liepsnos
    Daugiau
  • 09.11.2017
    Draudikai taikosi prie emigrantų: vis daugiau Lietuvos automobilių apdraudžiama iš užsienio
    Daugiau
  • 06.11.2017
    Naujovė Lietuvos vairuotojams – pagalbos kelyje kortelė
    Daugiau
Daugiau naujienų

Net 66 proc. Lietuvos gyventojų senatvei nesiruošia, o 25 proc. net nesirengia to daryti. Na ir kas, kad visa Europa nesiliauja siųsti nerimo signalų dėl senėjančios visuomenės keliamų problemų. Kaip parodė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa, lietuviai turi kitų rimtų problemų. Kaip tik jos ir trukdo jiems ruoštis senatvei.

Neturi iš ko taupyti

„Kaip paaiškėjo, dauguma 18–75 amžiaus grupės žmonių Lietuvoje senatvei nesiruošia. Galime tai vertinti ir kaip ekonominę problemą, ir kaip mūsų visuomenės mentaliteto spragą. Gali būti, kad tokiam požiūriui į senatvę turėjo ir sovietinis palikimas – nemažai respondentų augo aplinkoje, kur viską kontroliavo valstybė. Tyrimo duomenimis, net 44 proc. tų, kurie nesiruošia senatvei, prisipažino, kad taip yra dėl to, kad neturi iš ko taupyti, o 37 proc. teigė apie tai nemąstantys, nes jiems senatvė atrodo dar toli. Dar 15 procentų tiesiog stengiasi negalvoti apie nemalonius neišvengiamus dalykus, 12 proc. sako „kaip nors išgyvensią“. Nors, akivaizdu, kad šiandien turime ne vieną būdą, kaip pasiruošti senatvei“, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Tyrimo duomenimis, dar 11 proc. respondentų yra įsitikinę, kad jų poreikiai maži ir senatvėje jiems užteks to, ką turės, o 7 proc. mano, kad jais pasirūpins valstybė. Tik 2 proc. įsitikinę, kad jais pasirūpins vaikai ir artimieji.

Taip pat paaiškėjo, kad senatvei dažniau ruošiasi vyresni respondentai, aukščiausio išsimokslinimo, didesnių pajamų grupės atstovai ir didmiesčių gyventojai.

Vyrams apie senatvę galvoti nemalonu

Tyrimo duomenimis, neturinčios iš ko taupyti dažniau nurodė moterys, 36 m. ir vyresni respondentai. Negalvojantys, nes dar toli, teigė 18–35 m. apklaustieji, didmiesčių gyventojai. Vyrai dažniau aiškino besistengiantys negalvoti apie nemalonius neišvengiamus dalykus. Vyrai bei mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai taip pat dažniau mano kaip nors išgyvensiantys. 36–55 m. respondentai dažniau nurodė manantys, kad jų poreikiai maži, dėl to – ką turės, to užteks.

„Labai nenustebino vyrų nenoras ruoštis senatvei. Juk, kaip rodo tas pats tyrimas, jie mažiau rūpinasi ir sveika gyvensena. Manau, kad tai irgi dar viena mentaliteto spraga – baimė pasirodyti silpnam ir prisipažinti sau, kad ne visada būsime jauni, sveiki, sportiški ir pajėgūs dirbti atsakingą, kupiną įtampos bei gerai apmokamą darbą. Ne visi supranta, kad pažvelgti tiesai į akis ir įvertinti ateitį – vienas iš drąsaus, kultūringo žmogaus elgesio bruožų“, – pastebi „Gjensidige“ vadovas.

Moterims labiau rūpi sveika gyvensena

Tyrimo duomenimis, didžioji dalis (97 proc.) gyventojų, kurie senatvei ruošiasi, tiesiog taupo ar ketina taupyti. Vieni taupo grynaisiais, kiti – banko sąskaitose ar kaupia pensijų fonduose. 20 proc. senatvę ketina pasitikti investuodami į nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, brangiuosius metalus. Šį turtą pardavę ar išnuomoję tikisi turėsią pajamų senatvėje. Panašiai tiek pat – 19 proc. – investuoja į sveikatą: domisi sveiku gyvenimo būdu, sveika mityba. Tik 7 proc. domisi ar ketina domėtis gyvenimu senelių namuose, o 4 proc. įsigijo ar ketina įsigyti būstą arčiau vaikų, kitų artimųjų. Pastarieji, kaip tikimasi, esant reikalui, jais pasirūpins.

Komentuodamas tyrimo duomenis, M.Jundulas kalba apie pasirengimo ateičiai prasmę. Daugeliu dalykų galima pasirūpinti senatvei dar neatėjus. „Taupymas yra teisingas pasiruošimo senatvei būdas. Tačiau tiek pat svarbu pasirūpinti tinkama gyvenamąja vieta, namų įrengimu pagal poreikius. Norint ilgai būti energingais, sveikos gyvensenos įpročius reikia pradėti formuoti dar jauname amžiuje. Itin akcentuočiau bendravimo naudą. Megzti ir išlaikyti socialinius ryšius, būti arti savo šeimos svarbiau ir už pinigus,“ – kalbėjo draudimo bendrovės vadovas.

Tyrimas parodė, kad investuoti į turtą, kurį pardavę ar išnuomoję senatvėje turėtų papildomų pajamų, dažniau linkę vyrai, 18–25 metų respondentai ir didžiausių pajamų grupės atstovai. Praktikuoti sveiką gyvenimo būdą, kad senatvėje kuo ilgiau išliktų geros sveikatos, labiau rūpi moterims, 26–35 metų apklaustiesiems ir miestiečiams. Domėtis galimybėmis ir sąlygomis gyventi senelių namuose dažniau ketina 18–35 metų tyrimo dalyviai.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktame reprezentatyviame Lietuvos gyventojų tyrime dalyvavo 1002 respondentai, kurių amžius – 18–75 metai.