Tyrimas: Lietuvos ateities kūrėjų karta šalyje jaučiasi mažiausiai saugi

14.12.2017

Naujausi pranešimai

  • 18.09.2018
    Laikas artimiausiems žmonėms: nepakanka skirti vos valandą per savaitę
    Daugiau
  • 28.08.2018
    Lietuvos keliautojai užsienyje šią vasarą sirgo dažniau, bet lengviau
    Daugiau
  • 23.08.2018
    Lauktuvės iš atostogų užsienyje: ką vežti rizikinga
    Daugiau
Daugiau naujienų

Lietuvoje mažiausiai saugūs jaučiasi jauni vidurinį išsilavinimą ką tik įgiję ar aukštosiose mokyklose studijuojantys mūsų visuomenės nariai. Nesaugūs dėl savo sveikatos, gyvybės, turto ir finansų prisipažįsta 37 proc. 18– 25 metų šalies gyventojų. Ši amžiaus grupė netgi jaučiasi mažiau saugi už mūsų šalies senjorus.

Visuomenės saugumas matuotas pagal keturis bazinius kriterijus, kurie užtikrina saugumo jausmą – sveikata, gyvybė, turtas ir finansai. Jie, kaip ir kasmet, buvo įvertinti draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktoje darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų apklausoje.

Bendras visuomenės saugumas siekia 48,9 proc., t.y. tokia dalis žmonių atsakė, kad jaučiasi visiškai saugūs arba greičiau saugūs. Labiausiai saugūs gyventojai jaučiasi dėl savo būsto (69 proc.) ir gyvybės (55 proc.), o didesnį nesaugumo jausmą išgyvena dėl sveikatos (saugūs yra 49 proc.) ir automobilio – 44 procentai.

„Gauti žmonių savijautos rezultatai nenuteikia optimistiškai, nes toji visuomenės dalis, nuo kurios priklauso valstybės gyvenimo perspektyvos ir ateities gerovė, jaučiasi pati nesaugiausia. O ir bendra visuomenės tendencija, kur vos pusė žmonių sakosi besijaučiantys saugūs dėl pagrindinių savo gyvenimo poreikių, verčia nerimauti – nesaugūs žmonės reiškia visuomenę, kurioje mąstoma apie išlikimą, bet ne apie visuomenės augimą ir naujus siekius“, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Jo teigimu, dėl savo šeimos ir turto saugumo lietuviai yra susirūpinę labiau nei vakariečiai. „Tačiau kažkodėl labai nedaug tuo rūpinamės – mes nesaugome savęs ir to, ką uždirbome. Analizavome situaciją, tarėmės su mokslininkais ir paaiškėjo, kad nesijaučiame saugūs, nes neturime tvirtų tarpusavio santykių net artimiausioje aplinkoje. Esame vienišių visuomenė su silpnais žmonių tarpusavio ryšiais – gyvename šia diena, nelabai ko tikimės iš rytdienos, nelabai esame linkę pasirūpinti kitais. Silpni socialiniai santykiai lemia ne tik visuomenės socialinę sveikatą, bet ir turi liūdnų padarinių ekonomikai“, – kalbėjo M. Jundulas.

Saugūs dėl sveikatos – tik pusė gyventojų

Pasak draudimo bendrovės vadovo, atsakymai apie žmonių požiūrį į saugumą dėl sveikatos rodo gyventojų požiūrį į sveikatos apsaugos sistemą ir pasitikėjimą ja. Atsakymas apie saugumo jausmą dėl gyvybės nemaža dalimi parodo požiūrį į teisėsaugos sistemą ir jos gebėjimą apginti asmens gyvybę. Mažiau nei pusė (49 proc.) visuomenės narių mano, kad jie sulauks tinkamos pagalbos sutrikus sveikatai.

„Pozityviai sveikatos saugumo aspektą vertinančiai visuomenės daliai priklauso ir jaunimas, kuris dar neturi sveikatos bėdų bei nesikreipia į gydytojus pagalbos. Nerimą dėl galimų grėsmių gyvybei išsakė 45 proc. apklaustųjų – šiai daliai mūsų teisėtvarkos sistema ir jos galimybės nekelia didesnio pasitikėjimo“, – sakė M.Jundulas.

Vyresnieji gyvena stabiliau

Jo teigimu, 46–55 metų amžiaus Lietuvos gyventojai patys prisipažįsta gyvenantys stabiliau nei jaunoji mūsų šalies karta. Link pensijos amžiaus artėjantys žmonės nejaučia didesnio pavojaus jų turtui ar gyvybei, net finansinį savo saugumą jie vertina kur kas pozityviau. Ši visuomenės dalis turi daugiausiai nekilnojamojo turto ir mažiausiai paskolų. Taigi vyresni žmonės Lietuvoje jaučiasi kur kas stabiliau nei vidurinį išsilavinimą įgiję ar aukštosiose mokyklose studijuojantis jaunimas.

„Turto ir finansinio saugumo klausimai susiję su žmonių jau sukauptu turtu ir galimybėmis jį išsaugoti bei su esamomis pajamomis ir jų stabilumu. Dėl savo turto jaučiasi saugūs tik 38 proc. Lietuvos visuomenės“, – teigė M. Jundulas.

„Gjensidige“ vadovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos šeimos jaučiasi kur kas nestabiliau nei šeimų neturintys asmenys, nepaisant didesnių galimybių dviem suaugusiems žmonėms išvengti galimas finansines duobes, mat šiems žmonėms tenka ir didesnė atsakomybė ne tik dėl savo, bet ir dėl šeimos, vaikų, būsto, santaupų. Tik 36,4 proc. turinčiųjų šeimas tvirtino esantys ramūs dėl savo finansinės padėties, tuo tarpu tarp neturinčiųjų šeimos šis procentas buvo 44,2 proc.

Laimė – ryšiuose su kitais žmonėmis

M.Jundulo nuomone, tokį aukštą visuomenės nesaugumo lygį reikėtų vertinti kaip gana svarbų ženklą ir politikams, ir verslui – nesaugiai besijaučiantys žmonės nebus linkę rūpintis bendra valstybės gerove. „Visuomenėje, kurioje negera ir nesaugu žmonėms gyventi, gali nelikti kam kurti ekonomiką, nes visi išvažiuos ten, kur kaimynas pažįsta kaimyną, kur žmonės jaučiasi pastebėti ir svarbūs vieni kitiems“, – tvirtino draudimo bendrovės vadovas.

Anot jo, žmogaus laimė slypi ryšiuose su kitais žmonėmis. Tad mes turime galvoti apie tai, kaip padėti žmogui išlaikyti ryšį su šeima, draugais, kaimynais, kaip padėti žmogui gerai jaustis artimiausioje socialinėje aplinkoje. Ir kartu labai svarbu, kad mes jaustume galintys daryti įtaką ir socialiniam gyvenimui plačiąja prasme, t.y. mūsų šalies gyvenimui“, – teigė M. Jundulas.

Bendrovės „Spinter tyrimai“ darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų apklausa „Gjensidige“ užsakymu buvo atlikt apklausiant daugiau nei 1 tūkst. įvairiose mūsų šalies vietose gyvenančių žmonių.