Tyrimas: Lietuvos žmonėms daugiausia nerimo kelia jų sveikata ir finansai

30.05.2018

Naujausi pranešimai

  • 08.08.2018
    10 patarimų sklandžioms atostogoms užsienio paplūdimyje
    Daugiau
  • 01.08.2018
    Atostogų kelionės lėktuvu: trečdaliu padaugėjo sugadinto bagažo
    Daugiau
  • 25.07.2018
    Lietuvos atostogautojų įpročiai: daugėja vienišų keliautojų, rečiausiai draugiją palaiko tėvai
    Daugiau
Daugiau naujienų

Per dvejus metus labiausiai išaugo Lietuvos gyventojų nerimas dėl sveikatos bei jų finansinės padėties, tačiau bendrai žmonės mūsų šalyje jaučiasi saugiau nei prieš porą metų. Lietuvoje mažiausiai saugūs yra jauni vidurinį išsilavinimą ką tik įgiję ar aukštosiose mokyklose studijuojantys mūsų visuomenės nariai. Ši amžiaus grupė netgi jaučiasi mažiau saugi už mūsų šalies senjorus.

Visuomenės saugumas matuotas pagal keturis bazinius kriterijus, kurie užtikrina saugumo jausmą – sveikata, gyvybė, turtas ir finansai. Jie, kaip ir kasmet, buvo įvertinti draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktoje darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų apklausoje.

Bendras visuomenės saugumas siekia 60 proc., t.y. tokia dalis žmonių atsakė, kad jaučiasi visiškai saugi arba greičiau saugi. Lyginant su 2016 metais, visuomenės saugumo jausmas padidėjo 11 procentų. Labiausiai saugūs gyventojai jaučiasi dėl savo būsto (78 proc.) ir gyvybės (63 proc.), o didesnį nesaugumo jausmą išgyvena dėl finansinės padėties (saugūs yra 52 proc.) ir savo bei artimųjų sveikatos – 51 procentas.

„Šių metų žmonių savijautos rezultatuose matosi daugiau optimizmo, nes Lietuvos gyventojai šalyje jaučiasi vis saugiau dėl pagrindinių savo gyvenimo poreikių. Rezultatai rodo didesnį visuomenės sutelktumą ir norą priklausyti šalies bendruomenei. Tai reiškia, kad stiprėja ne tik saugumo, bet ir bendrumo jausmas bei socialiniai santykiai. Silpni socialiniai santykiai lemia ne tik visuomenės socialinę sveikatą, bet ir turi liūdnų padarinių ekonomikai, todėl būtina atkreipti dėmesį, kad gerėja ne tik žmonių jausena, bet ir šalies ekonominė gerovė“, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Lyginant pastarųjų dviejų metų rezultatus, M.Jundulo teigimu, augo visi baziniai saugumo kriterijai. „Žmonės saugiau jaučiasi nei prieš pora metų dėl būsto, gyvybės ir sveikatos, finansų bei vaikų. Tik vienas kriterijus pastaraisiais metais smuko žemyn. Sumenko žmonių saugumas dėl automobilio. Tyrimai rodo, kad automobilis yra vienas iš trijų svarbiausių Lietuvos žmonių daiktų. Auga automobilio svarba Lietuvos žmonių gyvenime, todėl didėja ir nerimas jį prarasti“, – dėstė draudimo bendrovės vadovas.

Jaunimo rezultatai – prasčiausi

Pasak M.Jundulo, liūdna konstatuoti, tačiau daug niūresnėmis nuotaikomis gyvena mūsų šalies jaunimas. „Tyrimas parodė, kad per pastaruosius penkerius metus 18–25 metų amžiaus žmonės jaučiasi mažiausiai saugūs. Labiausiai liūdina, kad šie rodikliai negerėja: toji visuomenės dalis, nuo kurios priklauso valstybės gyvenimo perspektyvos ir ateities gerovė, jaučiasi pati nesaugiausia visą penkmetį. „Jaunimas Lietuvoje sakosi nesijaučiantis saugiai net dėl pagrindinių savo gyvenimo poreikių, tai verčia nerimauti – nesaugūs žmonės reiškia visuomenę, kurioje mąstoma apie išlikimą, bet ne apie visuomenės augimą ir naujus siekius“, – kalbėjo draudimo bendrovės vadovas.

Tyrimas rodo, kad per dvejus metus daugiausiai (13 proc.) išaugo žmonių nerimas dėl finansų ir dėl sveikatos (9 proc.) M. Jundulo teigimu, atsakymai apie žmonių požiūrį į saugumą dėl sveikatos rodo gyventojų nuomonę apie sveikatos apsaugos sistemą ir pasitikėjimą ja. Tik pusė – 51 proc. – visuomenės narių mano, kad jie sulauks tinkamos pagalbos sutrikus sveikatai.

Vyresnieji – suradę balansą

Anot draudimo bendrovės vadovo, 46–55 metų amžiaus Lietuvos gyventojai patys prisipažįsta gyvenantys stabiliau nei jaunoji mūsų šalies karta. Šie žmonės nejaučia didesnio pavojaus jų turtui ar gyvybei, net finansinį savo saugumą jie vertina kur kas pozityviau. Ši visuomenės dalis turi daugiausiai nekilnojamojo turto ir mažiausiai paskolų. Taigi vyresni žmonės Lietuvoje jaučiasi kur kas stabiliau nei vidurinį išsilavinimą įgiję ar aukštosiose mokyklose studijuojantis jaunimas.

Bendrovės „Spinter tyrimai“ darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų apklausa „Gjensidige“ užsakymu šiemet buvo atlikta apklausiant daugiau nei 1 tūkst. įvairiose mūsų šalies vietose gyvenančių žmonių.