Atostogos užsienyje: kaip išvengti apsinuodijimo maistu

17.08.2018

Naujausi pranešimai

  • 14.12.2018
    Lietuvos vairuotojai įpročių nekeičia: 8 iš 10 su savimi vežiojasi nebeprivalomus dokumentus
    Daugiau
  • 06.12.2018
    Šventinis chaosas gatvėse: ką turėtų prisiminti vairuotojai
    Daugiau
  • 05.12.2018
    Netikėčiausi apdrausti kroviniai – delfinai, šaldyti graužikai ir net istorinės relikvijos
    Daugiau
Daugiau naujienų

Išvykus atostogų į užsienį žmonėms norisi ne tik kuo daugiau pamatyti, bet ir pasimėgauti maistu bei egzotiškais patiekalais. Tai patvirtina ir draudikų statistika: kas antram kelionėje susirgusiam apdraustajam šią vasarą sunegalavo virškinamasis traktas ar žarnynas.

„Vasaros metu pusę mūsų klientų susirgimų užsienyje sudaro gastroenteritas. Statistika rodo, kad Lietuvos žmonės stačia galva neria į atostogų malonumus ir stengiasi save palepinti egzotiškais patiekalais ar vietinės virtuvės maistu. Kelionės metu jie nori paragauti kuo įvairesnio maisto, bet nepagalvoja, kad jų skrandžiui egzotiški valgiai gali netikti, o jo gaminimas – neatitikti higienos sąlygų“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Kelionių ir asmens žalų skyriaus vyresnysis ekspertas Vytautas Endrijaitis.

Pasak V. Endrijaičio, dažniausiai virškinamojo trakto ir žarnyno sutrikimus žmonės pajunta pavalgę gatvės užkandinėse, paragavę jų organizmui neįprastų patiekalų ar nešviežių maisto produktų. Pasitaiko atvejų, kai gyvendami „viskas įskaičiuota“ paslaugas siūlančiuose viešbučiuose žmonės praranda saiką ir paprasčiausiai persivalgo ar valgo visiškai nesuderinamus produktus.

„Gjensidige“ atstovo teigimu, žmonės atostogaudami užsienyje dažniau apsinuodija už viešbučio ribų valgyta mėsa ir jūros gėrybėmis. „Karštyje šis maistas greit sugenda, o jo laikymo sąlygos kartais kelia abejonių. Taip pat reikėtų paminėti ir kepinius su įdaru, mėsa, žuvimi ar pieno produktais. Įdaras gali pasitaikyti abejotinos kokybės ar vartojimui tiesiog nebetinkamas. Tarp Lietuvos atostogautojų populiariausiose šalyse – Turkijoje, Egipte, Graikijoje – gaminant maistą naudojama daug prieskonių, todėl žmonės gali neįtarti, kad valgo sugedusius ar pasibaigusio galiojimo produktus“, – kalbėjo draudikas.

Pasak V. Endrijaičio, vis dar daroma elementariausia mitybos užsienyje klaida – gėrimus Lietuvos keliautojai atsišaldo neaiškios kokybės ledukais ar geria vandenį iš krano. „Netgi valytis dantis ir plauti vaisius reiktų vandeniu, supilstytu į sandariai uždarytą tarą. Paprastai užsienyje butelis vandens kainuoja keliasdešimt centų, tačiau taip galima apsisaugoti nuo itin nemalonių žarnyno negalavimų“, – sakė žalų ekspertas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad užsienyje reikėtų vengti ir pieno produktų, kurie karštyje gali greitai sugesti ir sukelti sunkius žarnyno susirgimus.

Draudiko teigimu, egzotiškas maistas – neragautos jūros gėrybės bei žuvis, nematyti vaisiai ir daržovės, nacionalinės virtuvės patiekalai – kelia nemažai rizikos turistų sveikatai. „Organizmas prie pirmą kartą ragaujamų produktų paprasčiausiai nėra įpratęs, todėl juos ragaujant niekada negalime žinoti, kokia bus virškinamojo trakto ir žarnyno reakcija į egzotišką ar pirmą kartą valgomą maistą“, – tvirtino V. Endrijaitis.

„Neretai gauname užsienio šalių medikų dokumentus, patvirtinančius visos atostogautojų šeimos ar žmonių grupės, sudariusios bendrą draudimo sutartį, tą patį susirgimą vienu metu. Pasitaiko ir nemalonių rekordų, kai viena sutartimi apsidraudusius 7 ar daugiau žmonių kartu pakerta liga. Dažniausiai tai – žarnyno negalavimai. Tokia situacija įvyksta dėl labai aiškios priežasties: bendrakeleiviai drauge valgo toje pačioje vietoje ir renkasi tą patį maistą“, – sakė „Gjensidige“ atstovas.

Pasak šeimos gydytojo Juliaus Dabkaus, ūmus apsinuodijimas maistu pasireiškia skrandžio ar žarnyno uždegimu, skundžiamasi pilvo skausmais, sustojusiu virškinimu, pykinimu, vėmimu, viduriavimu, kartais net ir karščiavimu.

„Apsinuodijimas maistu paprastai trunka 2–3 dienas. Prasidėjus negalavimams patariama laikytis dietos – nevalgyti vaisių, daržovių, pieno produktų. Reikia gerti daug negazuoto vandens arba elektrolitus atstatančio tirpalo. Net jei pykina ir nieko nesinori, rekomenduojama stengtis bent po truputį atsigerti. Nei vėmimo, nei viduriavimo nepatartina stabdyti vaistais“, – kalbėjo šeimos gydytojas.

J.Dabkaus teigimu, geriausia apsinuodijimų prevencija – rankų plovimas, nepersivalgymas, reguliarus valgymo grafikas ir atsakingas požiūris į užsienio kelionėje valgomą maistą. „Taip pat keliaudami turėkite aktyvintos anglies ar elektrolitus organizme atstatančių preparatų. Jei negalavimas nebus sudėtingas, šios priemonės padės išsiversti be kelionės į gydymo įstaigą“, – patarė medikas.

7 patarimai atostogautojams, norintiems užsienyje išvengti apsinuodijimo maistu

1. Atidžiai vartokite maistą ir gėrimus, parduodamus gatvės maitinimo įstaigose.

2. Nešaldykite gėrimų ledukais ir negerkite vandens iš čiaupo.

3. Atsakingai rinkitės egzotiškus patiekalus ir nežinomus maisto produktus, kurių niekada nesate ragavę.

4. Stenkitės nepersivalgyti ir nemaišyti nesuderinamų maisto produktų.

5. Palaikykite higieną – reguliariai plaukite rankas, su savimi turėkite drėgnų servetėlių.

6. Į užsienį iš namų nesivežkite greitai gendančio maisto.

7. Jei užsienyje sunegalavo virškinamasis traktas ar žarnynas, nedelskite kreiptis į medikus.