Plepėjimo telefonu pėsčiųjų perėjose turės atsisakyti 8 iš 10 Lietuvos žmonių

04.10.2018

Naujausi pranešimai

  • 14.12.2018
    Lietuvos vairuotojai įpročių nekeičia: 8 iš 10 su savimi vežiojasi nebeprivalomus dokumentus
    Daugiau
  • 06.12.2018
    Šventinis chaosas gatvėse: ką turėtų prisiminti vairuotojai
    Daugiau
  • 05.12.2018
    Netikėčiausi apdrausti kroviniai – delfinai, šaldyti graužikai ir net istorinės relikvijos
    Daugiau
Daugiau naujienų

Pėstieji nebegalės kalbėti mobiliuoju telefonu pėsčiųjų perėjose. Dėl šių eismo taisyklių naujovių įpročius turės keisti didžioji dalis Lietuvos žmonių. Tyrimai rodo, kad aštuoni iš dešimties gatve einančių žmonių Lietuvoje naudojasi išmaniaisiais telefonais – kalbasi, naršo internete, rašo trumpąsias žinutes, atsakinėja į elektroninius laiškus ar bendrauja socialiniuose tinkluose. Draudikai įspėja, kad bendravimas telefonu ar pramogavimas išmaniuosiuose įrenginiuose einant gatve yra pavojingas netgi gyvybei.

„Kelių eismo taisyklių pakeitimai aiškiau apibrėžia tiek pėsčiųjų, tiek vairuotojų elgesį. Pėstieji turi žengti į gatvę į tai sutelkę visą dėmesį, o vairuotojai nuo šiol privalo praleisti ne tik žengiančius į perėją, bet ir prie jos stovinčius žmones. Nors mobilieji telefonai yra neatsiejama kasdienybės dalis, eismo dalyviai – pėstieji ir vairuotojai – gatvėje juos turėtų padėti į šalį“, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto kompleksinių žalų skyriaus vadovas Modestas Žilionis.

Tyrimas parodė, kad 83 proc. pėsčiųjų Lietuvoje eidami gatve kalbasi telefonu, 11 proc. gatve einančių žmonių rašo trumpąsias žinutes, atsako į elektroninius laiškus ir bendrauja socialiniuose tinkluose. Telefonu eidami gatve dažniausiai naudojasi didžiųjų miestų gyventojai. Tyrimas parodė, kad 26–55 metų miestiečiai dažniausiai kalbasi telefonu, o 18–25 metų pėstieji gatvėje rašo trumpąsias žinutes, naudojasi susirašinėjimo programėlėmis ir naršo internete.

Pasak M. Žilionio, labai mažai eismo dalyvių telefonus naudoja ne pramogoms ar reikalams tvarkyti, o tinkamo maršruto paieškai ar kitiems su eismu susiejusiems poreikiams. Tyrimo duomenimis, 3 proc. pėsčiųjų eidami telefone naudojasi navigacija,  tai už vairo daro ir 4 proc. vairuotojų.

Draudimo žalų ekspertas akcentuoja vaikų ir paauglių švietimą. „Nuo mažumės turime vaikus mokyti per gatvę eiti tik įsitikinus saugumu. Ir tai apima ne vien mūsų regos lauką, bet ir tai, ką girdime. Dažnas paauglys eidamas gatve klausosi muzikos, todėl jis ne tik nemato, bet ir negirdi atvažiuojančios transporto priemonės, taip dar labiau rizikuodamas gyvybe. Tą patį galima pasakyti apie bėgikus, sportuojančius miesto gatvėse. Klausydamiesi muzikos ausinėse ar taip kalbėdami telefonu, jie rizikuoja nepastebėti kliūties“, – sakė M. Žilionis.

„Spinter tyrimai“ Lietuvos eismo dalyvių apklausa „Gjensidige“ užsakymu buvo atlikta apklausiant daugiau nei 1 tūkst. įvairiose Lietuvos vietose gyvenančių žmonių.