Pavasario nuostoliai: nevalyti kaminai, stiprūs vėjai ir deginama žolė spendžia spąstus Lietuvos žmonių namams

09.04.2019

Naujausi pranešimai

  • 09.12.2019
    Prieššventiniai vairuotojų išbandymai: kaip menkas įlenkimas virsta bauda
    Daugiau
  • 05.12.2019
    Darbdaviai pasimokė: daugiau išleidžia darbuotojų ligų profilaktikai, o ne jų gydymui
    Daugiau
  • 03.12.2019
    Mobiliosios programėlės – Lietuvos vairuotojų neįvertinta rizika
    Daugiau
Daugiau naujienų

Atšilus orams Lietuvos žmonių namai nukenčia ne tik nuo gamtos stichijų, bet ir dėl pačių gyventojų aplaidumo. Draudikai įspėja, kad pavasaris išsiskiria nevalytų kaminų ir dūmtraukių sukeltais gaisrais, deginamos žolės atneštais nuostoliais bei namams stipraus vėjo padaryta žala.

Žolės gaisrai pasiekia namus

Draudikai atkreipia dėmesį į pernykštės žolės deginimo pavojus. „Per pirmąją balandžio savaitę užregistravome du įvykius, kai nuo padegtos žolės užsiliepsnojo ir sudegė žmonių namai. Šių nelaimių nuostoliai – milžiniški, atlyginama žala siekia 100 tūkst. eurų. Paprastai tokie gaisrai kyla, kai žmonės imasi ūkinės veiklos ir aplinkos švarinimo darbų savo ūkiuose bei sodybose. Būtent dabar ir yra šis laikas“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovas Giedrius Norkus.

Pasak G. Norkaus, sausą pernykštę žolę žmonės uždega sąmoningai, tikėdamiesi, kad nudegusiuose plotuose ji greičiau sudygs, o vasarą bus galima ją lengviau nušienauti. „Tačiau gyventojai pamiršta, kad ši žolė yra itin sausa ir ugnis joje plinta žaibišku greičiu. Tuo tarpu liepsna ne visada slenka pažeme, ji iškyla iki metro aukščio ir dar daugiau. Ugnis pasiekia tvoras ar šalia jų augančius medžius bei krūmus ir tuomet itin greitai persimeta į gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus, pirtis bei kitą turtą“, – sakė draudikas. Be to, jis priminė, kad už žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė ir užtraukia 350 eurų siekiančią baudą.

G. Norkus atkreipė dėmesį, kad pamačius degančios žolės plotus būtina reaguoti skubiai. Pastebėjus degančią žolę, privalu iš karto pranešti ugniagesiams. Jei liepsna menka, tuomet galima ją skubiai suvaldyti – užplakti šakomis, užtrypti kojomis arba užpilti smėliu.

Kaminus valyti būtina ir sezono viduryje

Tuo tarpu didžiausia dalis gyvenamųjų namų gaisrų, draudikų duomenimis, pavasarį kyla dėl nevalytų kaminų ir dūmtraukių. Gaisrus dažniausiai sukelia užsikimšę kaminai arba juose užsidegę suodžiai. Tačiau veikia ir kiti jų eksploatavimo faktoriai – įtrūkimai, pajudėjęs kamino padas ar dėl nutekėjusios kondensato perskeltas kamino sujungimas.

„Laikotarpiu, kai šildoma intensyviausiai, gaisrų skaičius nėra pats didžiausias. Kiekvieną mėnesį nuo sausio jis didėja, tačiau piką pasiekia tik pavasarį. Lyginant gruodžio ir kovo mėnesius, matome, kad gaisringumas praėjusį mėnesį išaugo net keturis kartus“, – kalbėjo turto žalų ekspertas.

Jis atkreipė dėmesį, kad tokia situacija susidaro dėl aplaidžios kaminų ir dūmtraukių priežiūros. „Kaminus reikia valyti ne tik prieš šildymo sezoną, bet ir šildymo sezono metu, tai yra – ne rečiau kaip kas tris mėnesius. Jei spalį arba lapkritį buvo išvalytas namo kaminas ir pradėtas šildymo sezonas, vasarį arba kovą vėl būtinas pakartotinis jo valymas. Skaičiai rodo, kad Lietuvos žmonės tikriausiai šio valymo neatlieka, todėl būtent kovą yra pasiekiamas gaisrų, kilusių kaminuose ir dūmtraukiuose, pikas, – dėstė G.Norkus. – Jei yra kūrenama šlapiomis malkomis, tuomet kaminas užsineša greičiau ir reikalingas dar dažnesnis jo valymas“.

Draudikas įspėjo, kad jokiu būdu kaminų švarinti negalima pasenusiais metodais. „Itin pavojingas būdas – dūmtraukio išdeginimas į jį įpylus šiek tiek kuro. Kad žmonės nepatirtų papildomų išlaidų, pirmiausia reikėtų išsikviesti specialistus ir patikrinti kamino būklę. Pro kamino viršų įkišus kamerą, atliekama jo apžiūra. Po jos tampa aišku, ar kaminą valyti reikia, ar jis dar funkcionuoja tinkamai ir nekelia gaisrų rizikos“, – patarė jis.

Negalima užmiršti katilų

Turto žalų ekspertas atkreipė dėmesį, kad kietojo kuro katilus, kaip ir dūmtraukius, būtina valyti kas kelis mėnesius. „Katilai paprastai būna sujungti su kaminais, todėl sujungimo vietoje arba kietojo kuro katilo kameroje gali rastis gaisro priežastis“, – pasakojo G. Norkus. Jo teigimu, namuose esančio katilo būklę gali įvertinti patys gyventojai, nes atidarę dureles į jį deda malkas. „Iš katilo būklės galima objektyviai nuspėti, kokia situacija yra namo kamine. Jei ant katilo sienelių yra didelis kiekis apnašų, tuos pelenus galima atsargiai nuvalyti. Katilų priežiūra gali pasirūpinti gyventojai, tačiau kaminų valymui rekomenduojama į pagalbą kviestis specialistus“, – tvirtino turto žalų ekspertas.

„Katilinėje yra šilta, todėl žmonės neretai ant įrenginio džiovina drabužius, šalia jo prikrauna malkų. Tokie poelgiai yra rizikingi, nes ir malkos, ir drabužiai gali perkaisti bei užsidegti. Gaisro priežastimi gali tapti ir ant šių daiktų iškritusi žiežirba. Taigi, visas plotas aplink kietojo kuro katilą turi būti švarus, tvarkingas ir svarbiausia – be jokių degių medžiagų“, – kalbėjo G. Norkus.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, net trečdalį turto draudimo išmokų sudaro dėl kaminų ir dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo kilusių gaisrų padaryti nuostoliai.

Sezonų kaita atnešė didelius nuostolius

G.Norkus atkreipė dėmesį, kad prie nuostolių Lietuvos žmonių namams šį pavasarį itin prisidėjo gamtos stichijos – prieš kelias savaites per šalį praslinkusios audros. „Šis gamtos reiškinys dažniausiai pasitaiko keičiantis metų laikams. Kai šalto oro masės susimaišo su šiltosiomis srovėmis, toje zonoje susidaro stiprūs vėjai ir kyla audros. Šių metų kovą, keičiantis orams, stiprūs vėjai Lietuvoje lankėsi net du kartus. Šių audrų padaryti nuostoliai sudaro net 10 proc. visų kovą įvykusių turto draudžiamųjų įvykių, kai įprastai audros nuostoliai siekia 2-3 procentus“, – teigė draudimo bendrovės atstovas.

Jo teigimu, pavasario ir vasaros sandūroje, kai oras dar labiau įšils, vėl į Lietuvą atslinks stiprūs vėjai. „Žmonės, išgirdę apie oro pokyčius, turėtų reaguoti į meteorologų įspėjimus ir pirmiausia – visus judančius daiktus pritvirtinti arba iš kiemo sunešti į ūkinius pastatus. Kaip tik pavasarį ir vasarą lauke žmonės laiko daugiausiai tokių daiktų. Audros metu dažniausiai skraido lauko baldai, batutai, dviračiai, sodo ir daržo inventorius. Šie daiktai ne tik tampa nebenaudojamais, bet ir išdaužo langus, apgadina namo fasadines sienas, netgi pridaro žalos kaimynams“, – vardijo G.Norkus.

Draudikas atkreipė dėmesį, kad audros metu taip pat dažnai nukenčia namų stogai. „Esant dideliam vėjui, dažniausiai nuplėšiama stogų danga. Gali būti pažeisti vienas ar keli jos lakštai, tačiau neretai nukenčia ir visa stogo konstrukcija, o nuostoliai siekia kelis tūkstančius eurų. Gyvenant pamiškėje arba šalia gyvenamojo namo turint sodą, nelaimių rizika taip pat išauga. Medžiai ir jų šakos, užvirtusios ant namo, padaro žalos stogui, o kartais ir kitoms namo dalims. Todėl reikėtų pasirūpinti medžiais bei jų šakomis ir tuos, kurie gali pridaryti žalos, pašalinti“, – sakė draudimo bendrovės atstovas.