Tyrimas: daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos žmonių namų saugumą patiki šunims

17.05.2019

Naujausi pranešimai

  • 22.08.2019
    Eismo pavojai užsienyje: kokias rizikas būtina įvertinti sėdant prie vairo
    Daugiau
  • 19.08.2019
    Įpročiai prie vairo: estams rizikingas plepėjimas telefonu – nė motais, atsakingiausiai elgiasi lietuviai
    Daugiau
  • 14.08.2019
    Tyrimas: ką Lietuvos žmonės vadina idealiomis atostogomis
    Daugiau
Daugiau naujienų

Tyrimas parodė, kad daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos žmonių būsto ir jame esančio turto saugumą patiki namuose laikomiems šunims. Kinologas Artūras Zaleckas tokią statistiką sieja su prastesne mūsų šalies kinologine kultūra, o draudikai pastebi, kad šunis-sargus gyventojų namuose pamažu keičia elektroninės namų saugumo priemonės.

Dažniau draugas, o ne sargas

Kinologas A. Zaleckas pastebi, kad požiūris į šunį kaip sargą mūsų šalyje išties gajus, tačiau jis pamažu keičiasi.

„Nuomonė, jog šuns reikia apsaugai nuo vagių, darosi vis retesnė, žmonės dažniau įsigyja šunį kaip draugą, kompanioną ar netgi šeimos narį. Tokiais atvejais iš šunų tikimasi vis mažiau agresijos. Tampame labiau europietiški, nes daugelyje Europos šalių nėra agresyvių šunų gausos – užsienyje matomi palaidi šunys paplūdimiuose, restoranuose bei kitose gausiai žmonių lankomose vietose, ir vietiniai jų nebijo“, – kalbėjo kinologas.

A.Zalecko teigimu, keičiasi ir besikreipiančių į dresavimo specialistus poreikiai. „Anksčiau šunų šeimininkai kinologų prašydavo keturkojus dresuoti taip, kad jie gebėtų apsaugoti namą ar butą, o dabar dažniausiai žmonės tikisi augintinių paklusnumo, nori išmokyti juos cirko elementų ir sportinio kandimo“, – sakė kinologas.

Tendenciją, kad Lietuvoje nemažai žmonių šunis naudoja būsto apsaugai, specialistas sieja su kinologine kultūra, kurią neretai kuria augintinių tinkamai neprižiūrintys ar jais pasipuikuoti norintys šeimininkai.

„Yra žmonių, kurie už agresyvaus šuns nori paslėpti savo kompleksus. Kai kurie šeimininkai vedžioja palaidus šunis, o šie gąsdina praeivius, kaimynus. Nesvarbu, kad šuo nekąs, bet yra tokių, kurie bijo ir jiems nemalonu – reikia stebėti, kad aplinkiniams keturkojai nekeltų nemalonumo. Čia yra mūsų kultūros dalis, jei kažką ypatingo turime, norime būtinai visiems tai pademonstruoti“, – teigė A. Zaleckas.

Jis atkreipė dėmesį, kad prieš pora dešimtmečių į tam tikrų veislių šunis buvo žiūrima kaip į sargus. „Žmonės norėjo, jog šunų agresyvumą parodytų jų išvaizda, todėl pageidaudavo kuo didesnio augintinio, turinčio plačią krūtinę ir kupiruotas ausis. Dabar požiūris į šunų veisles pakito“, – sakė specialistas.

Vietoj šuns – saugos sistemos

Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Verslo klientų departamento direktoriaus Rimto Vaitkunsko, šunys ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse yra tarp trijų populiariausių namų apsaugos būdų.

„Būsto draudimas, saugios spynos ir šunys yra patys populiariausi namų saugojimo būdai. Prieš kelis dešimtmečius būsto apsaugos priemonių buvo kur kas mažiau, todėl šuns laikymas buvo vienas efektyviausių namų saugojimo būdų. Taigi, dėl šios priežasties negalime stebėtis, jog kai kurie žmonės saugaus būsto be keturkojų neįsivaizduoja“, – kalbėjo R. Vaitkunskas.

Tyrimas parodė, kad daugiausiai sarginius šunis namuose laiko mažesnes pajamas gaunantys Lietuvos žmonės. Be to, dažniausia šunis-sargus turi mažesnių miestų ir kaimų gyventojai: 35 proc. namų saugumą patikinčių šunims gyvena kaime, 27 proc. – mažesniuose miestuose, o didžiuosiuose miestuose šunims namų saugumą patiki tik kas penktas respondentas.

Draudikas atkreipė dėmesį, kad šunų vaidmenį saugant žmonių būstą ir jame esantį turtą turėtų keisti technologijomis paremti sprendimai ir kompleksinės namų saugojimo priemonės. Anot jo, ši tendencija dabar labiau matoma didžiuosiuose miestuose, tikėtinas jos populiarėjimas ir kitose šalies dalyse.

Namų saugumui, pasak R.Vaitkunsko, vis dažniau perkamos elektroninės saugos sistemos. „Jos populiarėja, nes kasmet didėja šių sistemų įvairovė, jos tampa pigesnėmis ir modernesnėmis. Be to, gyventojai supranta, kad vienos magiškos priemonės apsaugoti namus nėra, todėl dažniau renkasi kompleksinius sprendimus – apdraudžia būstą, naudoja saugias spynas ir saugos sistemas“, – pasakojo draudikas.

Lietuvos gyventojų namų saugojimo tendencijas atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu vasario mėnesį „AC Nielsen Baltics“ atlikta reprezentatyvi apklausa.