Baltijos šalių tyrimas: Lietuvos žmonės pėsčiųjų perėjose telefonais nebekalba, estai rizikuoja labiausiai

05.11.2019

Naujausi pranešimai

  • 19.11.2019
    Atostogų įpročiai pasikeitė: šį spalį keliavusių į užsienį – daugiau nei liepą
    Daugiau
  • 15.11.2019
    Baltijos šalių tyrimas: daugiausiai nerimo žmonėms kelia vaikai ir asmeniniai finansai
    Daugiau
  • 08.11.2019
    Vagiama mažiau: vietoj butų ilgapirščiai „švarina“ sandėliukus ir kiemus
    Daugiau
Daugiau naujienų

Tyrimas parodė, kad Lietuvos pėstieji yra atsakingiausi Baltijos šalyse: mūsų šalies žmonės rečiau nei latviai ir estai eidami per gatvę naudojasi išmaniaisiais telefonais. Kirsdami važiuojamąją kelio dalį iš rankų šių įrenginių nepaleidžia ir jais kalba tik kas dešimtas Lietuvos gyventojas, beveik kas šeštas latvis ir kas penktas estas.

Tai parodė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „AC Nielsen Baltics“ atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa.

„Lietuvos žmonių elgsena pėsčiųjų perėjose gerokai skiriasi nuo kaimyninių šalių gyventojų. Šį skirtumą lemia ne tik žmonių įpročiai, bet ir pernai Lietuvoje įsigalioję kelių eismo taisyklių pakeitimai – draudimas kalbėti išmaniaisiais telefonais pėsčiųjų perėjose“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad toks pažeidimas užtraukia baudą nuo dešimt iki dvylikos eurų. Lietuvoje pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį ir eidami ja, turi vengti bet kokių veiksmų, naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir panašiai, kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo.

Draudikė atkreipė dėmesį, kad nei vieni, nei kiti kaimynai tokių taisyklių neturi ir pėsčiųjų perėjose išmaniaisiais naudojasi nevaržomai. „Taigi, į jų sąmoningumą taip pat svarbu atkreipti dėmesį – ir latviai, ir estai patys supranta dėmesio išblaškymo pasekmes pėsčiųjų perėjose ir elgiasi atsakingai, vengdami rizikos“, – sakė V. Katilienė.

Tyrimo duomenimis, eidami per gatvę estai ne tik dažniausiai kalba, bet ir daugiausiai naudoja kitas dėmesį blaškančias šių įrenginių funkcijas. 5 proc. Estijos gyventojų eidami per pėsčiųjų perėją naršo internete. Taip elgiasi 3 proc. lietuvių ir 2 proc. latvių.

„Svarbu suprasti, kad ne tik kalbėjimo mobiliuoju telefonu, bet ir muzikos klausymo, naršymo, žinučių rašymo ir panašios veiklos kertant važiuojamąją dalį turi būti vengiama, jei tai atitraukia dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos stebėjimo bei trukdo įsitikinti, kad eiti saugu. Taigi, galima pasidžiaugti, kad išties nedidelė dalis žmonių pėsčiųjų perėjose naudoja kitas išmaniųjų įrenginių funkcijas“, – sakė V. Katilienė.

Jos teigimu, labai mažai eismo dalyvių telefonus naudoja maršruto ar objektų paieškai. Tyrimo duomenimis, 5 proc. pėsčiųjų Estijoje eidami per gatvę telefone naudojasi navigacija. Kelio eidami per gatvę ieško 3 proc. lietuvių ir 2 proc. latvių.

Visgi didelė dalis eismo dalyvių Baltijos šalyse gatvę kerta rankose nelaikydami išmaniųjų įrenginių. Apklausos duomenimis, 80 proc. Lietuvos pėsčiųjų eidami gatve nesinaudoja mobiliuoju telefonu, o 3 proc. įsijungia laisvų rankų įrangą. Latvijoje telefonais eidami per gatvę nesinaudoja 74 proc., o Estijoje – 66 proc. žmonių. Laisvų rankų įrangą įsijungia 5 proc. estų ir 2 proc. latvių.

„Lietuvos pėsčiųjų elgesys yra pats atsakingiausias, tačiau ir kaimyninių šalių rezultatai taip pat nėra prasti. Taigi, technologijos yra neatskiriama mūsų gyvenimo dalis, kuri kasdienybėje užima vis daugiau vietos, tačiau tikėtina, kad žmonių sąmoningumas ir nenoras rizikuoti sveikata bei gyvybe, žengiant į važiuojamąją dalį, vis tiek nugali“, – sakė V. Katilienė.

Bendrovės „AC Nielsen Baltics“ Lietuvos gyventojų tyrimas „Gjensidige“ užsakymu buvo atliktas šių metų vasarį apklausiant 4800 įvairiose Lietuvos, Latvijos ir Estijos vietose gyvenančių žmonių.