Vagių darbą galima apsunkinti: koks namų užraktas juos atbaidys

21.11.2019

Naujausi pranešimai

  • 09.12.2019
    Prieššventiniai vairuotojų išbandymai: kaip menkas įlenkimas virsta bauda
    Daugiau
  • 05.12.2019
    Darbdaviai pasimokė: daugiau išleidžia darbuotojų ligų profilaktikai, o ne jų gydymui
    Daugiau
  • 03.12.2019
    Mobiliosios programėlės – Lietuvos vairuotojų neįvertinta rizika
    Daugiau
Daugiau naujienų

Tyrimas parodė, kad spynos Baltijos šalių žmonėms – pati svarbiausia fizinė namų apsauga. Lyginant su Latvija ir Estija, mūsų šalyje daugiausiai – 45 proc. gyventojų namus ir juose esantį turtą saugo spynomis. Taip elgiasi 44 proc. latvių ir 40 proc. estų. Skaičiai rodo, kad miestiečiai mūsų šalyje labiausiai bijo vagysčių, o ne kitų nelaimių, todėl ir spynos jiems iki šiol – itin svarbios.

 

Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, šią apsaugos priemonę naudoti būtina, tačiau vien ja pasitikėti tikrai negalima. Apklausos duomenimis, daugiau nei pusė didžiuosiuose mūsų šalies miestuose gyvenančių žmonių spynas laiko svarbiausia namų apsaugos priemone. Miesteliuose ir kaimuose tokių gyventojų – 37 procentai.

 

Per pastaruosius trejus metus Lietuvoje gerokai išaugo žmonių, kuriems spyna yra pagrindinė jų turto apsauga, skaičius. 2016 metais tokių mūsų šalies gyventojų buvo 30 proc., dabar tokios nuomonės laikosi beveik pusė lietuvių. Populiariausiu būdu saugoti namus visų trijų Baltijos šalių gyventojai įvardija draudimą.

 

„Būtina žinoti, kad spyna gali tapti ne tik patikima namų apsauga, bet ir pretekstu įsilaužti į namus“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų vadovė Baltijos šalims.  Anot jos, nusitaikę į medines duris su viena spyna, net nepatyrę vagys ilgai prie jų neužtruktų. Tikėtina, kad naudotų elementarų įsilaužimo būdą – reguliuojamu veržliniu raktu perlaužti ne itin patvarią durų spyną.

 

„Vis dar yra daug butų, kurių šeimininkai saugosi dvigubomis medinėmis durimis. Tačiau jei vagis lengvai perlaužė vienų durų šerdį, jis tuo pačiu metodu išlauš ir antrąją. Ir uždaręs dvejas duris, tikėtina, sėkmingai darbuosis“, – tokių durų savininkų iliuzijas vaiko draudikė. Ji atkreipia dėmesį, kad paprasčiausią šerdį perlaužti ar pergręžti užtrunkama vos kelias minutes.

 

Nors V. Katilienė laikosi nuomonės, kad rimto grobio ieškantys vagys prieš veikdami pašniukštinėja informacijos apie šeimininką, ji pataria durų užrakto svarbos nenuvertinti. „Paprasta poros eurų vertės šerdis yra vagių svajonė. Todėl nesirinkite spynų ir šerdžių iš turgaus ar neaiškios parduotuvės. Spynos turi būti sertifikuotos, pirktos specializuotoje parduotuvėje, o jų raktų dublikatų bet kur nepasidarysite. Jei spyna patikimos kategorijos, jos raktą pagaminti užtruks arba net teks perkoduoti spynos cilindrą“, – sako ji.

 

Pasak V. Katilienės, jau daug metų patikimomis laikomos šarvo durys, įprastai iš išorės rakinamos dviem spynomis – apatine cilindrine ir plokščia viršutine. Dažnu atveju papildomas užraktas dar įmontuojamas patalpos viduje, kad durų iš lauko nepavyktų atrakinti. „Visų pirma, reikėtų įprasti naudoti abi išorines spynas net jei išvykstate trumpam. Antra ir svarbiausia – spynos turi būti profesionalios. Tačiau tai vis tiek nėra šimtaprocentinė apsauga nuo vagių“, – teigia V. Katilienė. Ji primena, kad buto viduje ant durų galima sumontuoti vidinę sklendę, jei vagys įsibrauti bandytų šeimininkams miegant.

 

Žalų ekspertė pasakoja, kas vagims kartais užtenka drąsos laužtis net pro itin saugias duris: „Individualiame ir atokiau įrengtame name vagys turi daugiau laiko „darbuotis“. Jei jie gerai žino, kad šeimininkai išvykę, niekas nesutrukdys spyną rakinėti nors ir valandą. Daugiabučiuose vagims daug sunkiau, nes ten – daug kaimynų“.

 

Reprezentatyvias Lietuvos gyventojų apklausas, kurių metu buvo apklausta daugiau nei po 1 tūkst. įvairiose šalies vietose gyvenančių žmonių, „Gjensidige“ užsakymu atliko bendrovės „AC Nielsen Baltics“ (2019 m.) ir „Spinter tyrimai“ (2016 m.).