Naujakurių rūpesčiai: kokios bėdos dažniausiai užklumpa naujuose namuose

29.11.2019

Naujausi pranešimai

  • 09.12.2019
    Prieššventiniai vairuotojų išbandymai: kaip menkas įlenkimas virsta bauda
    Daugiau
  • 05.12.2019
    Darbdaviai pasimokė: daugiau išleidžia darbuotojų ligų profilaktikai, o ne jų gydymui
    Daugiau
  • 03.12.2019
    Mobiliosios programėlės – Lietuvos vairuotojų neįvertinta rizika
    Daugiau
Daugiau naujienų

Naujuose namuose besikuriančių žmonių dažnai laukia ne tik malonūs įkurtuvių rūpesčiai. Draudikai pastebi, kad naujuose butuose gyventi pradedantys žmonės patys arba meistrų rankomis dažnai sugadina ką tik įsigytą turtą. Atliekant apdailos darbus, pažeidžiamos inžinerinės sistemos, netinkamai sujungiama nauja buitinė technika, o kartais net statybinės šiukšlės išmetamos į kanalizaciją.

Nemoka prijungti buitinių prietaisų

Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, naujakuriai dažniausiai patiria vandentiekio ir šildymo sistemų avarijas. „Naujos statybos namuose pastebimas dažnesnis nei įprasta užliejimų skaičius. Dažniausiai pasitaiko atvejai, kai atliekant apdailos darbus pažeidžiamos nematomos inžinerinės sistemos – vandentiekio ar šildymo sistemos vamzdžiai arba elektros instaliacija“, – kalbėjo draudikė.

Ji atkreipė dėmesį, kad itin svarbu naujame būste tinkamai sumontuoti buitinę techniką. „Į naujus namus įsikėlę žmonės kenčia nuo avarijų, kai prie vandentiekio ar kanalizacijos sistemų neteisingai sujungiami buitiniai prietaisai, jie užpila patalpas, o kartais ir kaimynus. Taip nutinka todėl, kad į naują būstą įsikėlę naujakuriai nėra įpratę teisingai naudoti ką tik įsigytą buitinę techniką ir kitą įrangą“, – teigė V. Katilienė.

Draudimo bendrovės duomenimis, būsto užliejimas vandeniu yra pati dažniausia avarijų, kylančių gyvenamosiose patalpose, priežastis. Net 25 proc. visų nelaimių, atsitinkančių namuose, yra užliejimas vandeniu. Kiekvieną dieną vidutiniškai užliejama po 11 „Gjensidige“ klientų butų, o vidutinė atlyginta žala, įvykus gyvenamųjų patalpų užliejimui vandeniu, siekia 700 eurų.

Statybinės šiukšlės – ne į kanalizaciją

Žalų ekspertė išskyrė ir tokius atvejus, kai po vidaus patalpų apdaila paslepiamas statybos metu nepasimatęs brokas bei statybų klaidos. „Tokios klaidos, pavyzdžiui, nepakankamai užpresuotas vandentiekio vamzdis, gali būti pastebėtas net po metų ar dviejų, priklausomai nuo pažeidimų dydžio. Prieš atliekant apdailos darbus reikėtų patikrinti, ar visos inžinerinės sistemos tinkamai funkcionuoja ir ar nėra defektų, taip pat – atlikti hidraulinius bandymus“, – vardijo V. Katilienė.

Pasak jos, pasitaiko ir tokių atvejų, kai avarijas būstuose sukelia juose dirbantys statybininkai. Jie, o kartais ir patys naujakuriai, statybines šiukšles pila į kanalizaciją, tuomet ji užsikemša, būstas dažnai užpilamas. Todėl draudikė patarė statybų darbus reikėtų patikėti tik patikimiems profesionalams.

Ji pabrėžė, kad nemažai senesnės statybos daugiabučių pasižymi patvaresniais inžineriniais tinklais nei naujos statybos namai. „Senos statybos namų sanitariniuose mazguose būdavo įrengti slenksčiai. Žmonės turėtų jų neišgriauti, o klijuojant naujas plyteles – įrengti hidroizoliaciją. Jei kada įvyktų avarija, pavyktų laimėti laiko, kol vanduo „perlips“ slenkstį“, – patarė V. Katilienė.

Draudimo bendrovės atstovės teigimu, užliejimų gyvenamųjų patalpų skaičius išauga rudenį. „Naujos statybos daugiabučiuose tuomet paleidžiamos šildymo sistemos ir ima trūkinėti šių sistemų vamzdynai, radiatoriai bei kita šildymo įranga. Vasaros laiku išauga vidutinė žala, nes atostogaudami žmonės avarijas pastebi ne taip gretai, kaip kitais metų laikais. Jos laiku nelikviduojamos, todėl gyventojai patiria didesnius nuostolius“, – aiškino draudikų atstovė.