Nepamirštama Manto Jankavičiaus istorija: ką padarė prieš jo automobilį su dviračiu „išdygusi“ moteris

12.03.2020

Naujausi pranešimai

  • 30.03.2020
    Kaip karantino metu pasinaudoti sveikatos draudimu
    Daugiau
  • 26.03.2020
    Naujos karantino taisyklės vairuotojams: kaip elgtis patekus į eismo įvykį
    Daugiau
  • 12.03.2020
    Nepamirštama Manto Jankavičiaus istorija: ką padarė prieš jo automobilį su dviračiu „išdygusi“ moteris
    Daugiau
Daugiau naujienų

Aktoriai, muzikantai, dainininkai ir kiti pramogų verslo žmonės kiekvieną dieną, o ypač savaitgaliais, nuvažiuoja ne vieną šimtą kilometrų. Vykstant į koncertus, spektaklius ir kitus pasirodymus kartais nepavyksta išvengti situacijų, kai dėl netikėto įvykio kelyje ant plauko pakimba ne vienas tos dienos renginys. Ne išimtis – ne vieną dešimtį scenoje vaidinantis ir dainuojantis Mantas Jankavičius, kuris koncertinio turo metu ne tik apvažiuoja visą Lietuvą, bet ir per vieną vakarą neretai aplanko skirtingus šalies miestus.

M.Jankavičius iki šiol prisimena vieną Naujųjų Metų naktį, kurią dauguma dainininkų įvardija visų metų darbingiausiu laiku. „Važiavau tąnakt visiškai apsnigtu, nevalytu rajoniniu keliuku. Staiga prieš mano automobilį „išdygo“ dviračiu važiuojanti moteris. Net negalėjau įsivaizduoti, kaip ji gebėjo tokiomis oro sąlygomis minti dviratį, nes mano automobilis vos laikėsi kelyje“, – pasakojo Mantas.

Norėdamas išvengti nelaimės dainininkas buvo priverstas staigiai sukti automobilį į kitą kelio pusę. „Pasukau vairą ir labai nesmagiai kelis kartus apsisukau ant kelio, o vėliau visu smarkumu trenkiausi į pusnį kelkraštyje ir joje užstrigau. Iššokęs iš automobilio desperatiškai puoliai vytis moteriškę – mano nelaimės kaltininkę. Tačiau ji neatsisukdama nuvažiavo tolyn“, – dabar jau šypsodamasis kalbėjo M. Jankavičius.

Išsigelbėti vidurnaktį padėjo sustojęs ekipažas

Kadangi visi aplinkui šventė Naujuosius Metus, jis nesitikėjo, kad kas nors greitu laiku jį išgelbės. „Tačiau vos už 5 minučių lyg tikras stebuklas pasirodė kito automobilio šviesos. Automobilis sustojo, jame važiavo du jauni žmonės. Jie padėjo virve ištraukti mano pusnyje pūpsantį automobilį“, – pasakojo dainininkas.

Tąkart jis buvo toks susijaudinęs, kad padėjusiems žmonėms tespėjo trumpai padėkoti. „Nors bagažinėje turėjau prisikrovęs tortų ir kitų skanėstų, tesugebėjau jiems pasakyti tik „ačiū“. Iki šiol prisimenu šią situaciją ir gailiuosi, kad neatsidėkojau jiems tinkamai“, – kalbėjo jis.

Pasakodamas istoriją Mantas vylėsi, kad gelbėtojai ją perskaitys ir žinos, kaip stipriai tąkart jam padėjo.

Dauguma žmonių sustoja padėti kelyje

Jei Mantui kelyje sugenda automobilis, jis paprastai internete ieško artimiausios techninės pagalbos ir jiems skambina. „Labai dažnai stoti kelyje dėl gedimų netenka, o jei padangą nuleidžia, lengvai ją pasikeičiu pats“, – kalbėjo dainininkas, nusifilmavęs „Gjensidige“ pagalbos kelyje reklamoje.

Manto istorija, kuomet kiti žmonės sustojo jam padėti, Lietuvos keliuose nėra išimtis. Tyrimai rodo, kad nutikus nelaimei ar sugedus automobiliui kelyje vairuotojas itin greitai gali sulaukti kitų vairuotojų pagalbos. „Gjensidige“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad tokiais atvejais dauguma Lietuvos vairuotojų sureaguoja į nelaimę vienu ar kitu būdu. Tik 13 proc. apklaustųjų teigia niekada nesustojantys padėti.

Tyrimo duomenimis, didžioji dalis – 33 proc. – Lietuvos vairuotojų, pamačiusių kelkraštyje sugedusią transporto priemonę, pristabdo ir tokiu būdu stengiasi įvertinti pagalbos poreikį. Dar 11 proc. sustoja, atidaro langą ir pasiteirauja, kokios pagalbos reikėtų. 13 proc. sustoja tik tais atvejais, kai sugedusio automobilio vairuotojas stabdo. O 6 proc. mūsų šalies gyventojų reaguoja iškart – sustoja ir išlipę iš automobilio teiraujasi, kuo gali padėti kitam eismo dalyviui.

Skaičiai rodo, kad didžioji dalis vairuojančių žmonių į kelkraštyje stovinčias transporto priemones reaguoja atsargiai. „Tik labai maža dalis vairuotojų stabdo savo automobilį, lipa iš jo ir skuba pasiūlyti pagalbą. Žmonės pirmiausia įvertina problemą ir pagalbos poreikį būdami savo automobilyje ir nekontaktuodami tiesiogiai su kitu vairuotoju. Tokią atsargą reikėtų vertinti teigiamai, nes žmonės padėti nori, tačiau pirmiausia įvertina galimas grėsmes“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Ketinantiems padėti – paros metas nesvarbus

Tyrimo duomenimis, dažniausiai iškart sustoja jaunimas – vairuotojai iki 19 metų. Šios amžiaus grupės respondentai dažniau negu visi kiti atsakė, kad iškart išlipa iš automobilio ir mėgina padėti. Lietuvos vairuotojai sustoja padėti kitiems vairuotojams, nežiūrint vietovės, asmeninių planų ar paros laiko. Tik šviesiu paros metu atsakė sustojantys 8 proc., o tik mieste – vos 2 proc. respondentų. 4 proc. teigė, kad sustoja tik, jei neskuba.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, kurios metu buvo apklausta daugiau nei 1,6 tūkst. įvairiose šalies vietose gyvenančių žmonių, „Gjensidige“ užsakymu atliko bendrovė „AC Nielsen Baltics“.