Naujausias Lietuvos emocinio klimato tyrimas: už uždarų karantino durų verda emocijų katilas

06.04.2020

Naujausi pranešimai

  • 20.05.2020
    Patarimai vairuotojams: po karantino į gatves – tik nuplovus langus ir patikrinus padangas
    Daugiau
  • 13.05.2020
    Elektronines eismo įvykių deklaracijas pildė 1 iš 20 vairuotojų, šį būdą žino – kas antras
    Daugiau
  • 07.05.2020
    Karantino statistika: kokių gydytojų nuotoliniu būdu reikėjo labiausiai
    Daugiau
Daugiau naujienų

„Žmogaus studijų centro“ Lietuvos emocinio klimato tyrimas, atliktas kovo 25 – 30 dienomis, rodo, kad COVID 19 dramatiškai pablogino žmonių emocinę būseną.

Patiriančių nerimą Lietuvos gyventojų padaugėjo beveik pustrečio karto ( nuo 26,1 proc. iki 64,3 proc.), liūdesį - daugiau nei du kartus ( nuo 21,9 proc. iki 46,8 proc.), pyktį – beveik dvigubai (nuo19,8 proc. iki 35,6 proc.).

„Toks neigiamų emocijų šuolis yra labai pavojingas žmonių fizinei ir sveikatai. Plačiai žinoma neigiamų emocijų žalojanti įtaką imuninei sistemai, jos daro didelę neigiamą įtaką kitoms ligoms (širdies kraujagyslių, virškinimo ir kt,), todėl neišvengiamai reikšmingai atsilieps mirčių statistikai. Nenormaliai padidėjęs nerimas ir pyktis turės pasekmių ir tarpasmeniams santykiams, smurtui artimoje aplinkoje, jis skatina save žalojantį elgesį“, - teigia „Žmogaus studijų centro” vadovas dr. Gintaras Chomentauskas.

„Baltijos tyrimai“ vadovė dr. Rasa Ališauskienė teigia, kad išaugus nerimo ir streso lygiui kenčia kritinis mąstymas: nemaža gyventojų dalis linkusi tikėti įvairaus plauko sukčiais ir lengvai kimba ant "stebuklingų antivirusinių priemonių" pardavėjų kabliuko.

Apklausa taip pat rodo, kad gyventojams tapo aktualesnė profesionali psichologų pagalba. Žmonės ieško informacijos, kur galėtų kreiptis tokios paslaugos.

„Neigiamų emocijų pliūpsnis tik iš dalies aiškintinas tomis ypatingomis sąlygomis, kuriomis gyvename. Manau, kad iš atsakingų asmenų skamba pernelyg daug gąsdinimų vietoje to, kad žmonės būtų raminami. Suprantamas noras mobilizuoti žmones elgtis atsakingai, tačiau baimė – ne vienintelė priemonė. Dar kita didžioji klaida – dalinimas visuomenės į mes, sveikieji, ir tie „kiti“ - užsikrėtę, atvykėliai ar pan. Tai didina nepasitikėjimą vieni kitais, skaldo visuomenę. Neatsitiktinai žmonių, besitikinčių gauti pagalbą iš kaimynų, per krizę sumažėjo nuo 81,2 proc. iki 61,9 proc.“, - sako Gintaras Chomentauskas.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad, nežiūrint neigiamų emocijų pliūpsnio, žmonės išlaikė pasitikėjimą valdžia. Tikinčių, kad valdžia esant reikalui padės, yra tiek pat, kaip ir prieš krizę – 30 proc.

„Tai - natūrali žmogiška reakcija krizės akivaizdoje ieškoti ir tikėtis valdžios paramos. Gerai, kad nusivylusių nedaugėja. Būtų dar geriau, jei valdžia suprastų, kad kovoja ne tik su nematomu virusu, bet taip pat yra atsakinga už žmonių emocinę būseną. Juk siekiamybė yra bendruomeniškumas ir vienybė nelaimės akivaizdoje“, – teigia psichologas.

Prie emocinio klimato tyrimo prisidėjusios draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas mano, kad koronaviruso pandemija tapo nauju išbandymu mūsų visuomenei. Visuomenės bendrystė, savitarpio paramos iniciatyvos, dėmesys visuomenės poreikiams yra tie kertiniai mūsų bendruomenės gyvenimo aspektai, kurie gali suteikti daugiau vienybės.

„Šios pandemijos metu būtent visuomeninės iniciatyvos parodo, kiek mūsų visuomenė yra brandi ir atsakinga. Verslo atsakomybė prieš visuomenę ir konkretūs veiksmai, užtikrinant darbuotojų, partnerių, tiekėjų saugumo jausmą, šiandien yra svarbiausi“, - sako M.Jundulas.

Tyrimas remiasi UAB „Baltijos tyrimai“ atlikta reprezentatyvia 517 gyventojų apklausa CAWI metodu.