Dūmų detektorius namuose įsirengė du trečdaliai Lietuvos gyventojų

07.12.2020

Naujausi pranešimai

  • 03.03.2021
    Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius
    Daugiau
  • 23.02.2021
    Draudikai: namų rūsiai ir terasos jau skęsta
    Daugiau
  • 22.02.2021
    Į vietines trasas slidininkai neria stačia galva
    Daugiau
Daugiau naujienų

Naujausiais duomenimis, dūmų detektorius namuose yra įsirengę 59 proc. Lietuvos gyventojų. Tyrimas parodė, kad 37 proc. dūmų detektorius turinčių mūsų šalies žmonių juos yra įsirengę, nes supranta šių prietaisų prevencinę svarbą, o 22 proc. juos turi dėl to, kad jie privalomi. Dūmų detektorių neturintys Lietuvos gyventojai dažniausiai žino apie būtinybę juos įsirengti. Nuo šių įrenginių paskelbimo privalomais visose gyvenamosiose patalpose praėjo pustrečių metų.

Tyrimo duomenimis, 36-45 metų Lietuvos žmonės dažniausiai dūmų detektorius įsirengia, nes jie yra būtini, o šių įrenginių svarba labiausiai rūpi vyresniems nei 56 metų amžiaus mūsų šalies gyventojams. Vyrai dažniau nei moterys dūmų detektorius namuose turi, nes jie yra privalomi, tuo tarpu moterims labiau rūpi detektorių užtikrinamas saugumas.

Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu šį lapkritį „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.

„Skaičiai rodo, kad pakankamai didelė visuomenės dalis per dvejus su puse metų namuose įsirengė dūmų detektorius. Jau trečius metus matome tendenciją, kai dėl garso signalo, kurį skleidžia šie įrenginiai, į ugnį gyvenamosiose patalpose jų gyventojai sureaguoja operatyviau, o kartais – vos jai įsiplieskus. Fiksuojame atvejus, kai žmonės gaisro židinį lengvai suvaldo patys, nes skubiai sureaguoja į dūmų detektoriaus signalą. Greitas reagavimas pirmiausia apsaugo žmonių sveikatą bei gyvybes, o taip pat jų namus ir juose esantį turtą“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Pasak draudimo bendrovės atstovės, tokių atvejų, kai dūmų detektorius namuose suveikė, o namas sudegė iki pamatų, pastaraisiais metais nebepasitaiko. „Vienaip ar kitaip detektorius sumažina žmonių nuostolius, nes garsas priverčia sureaguoti namų gyventojus, jų kaimynus ar kitus aplinkinius žmones”, – tvirtina draudikė.

Jos teigimu, dažniausiai gaisrai namuose kyla dėl šildymo sistemų – šildytuvų ir perkrautų elektros tinklų. „Šį rudenį pastebėjome, kad dažniau gaisrai kildavo dėl be priežiūros paliktų grybų bei uogų džiovyklių, užsidegusių elektros paskirstymo dėžučių, ugnis įsiplieksdavo ir sprogus kraunamų išmaniųjų įrenginių akumuliatoriams“, – sako V. Katilienė.

Tyrimo duomenimis, dūmų detektoriaus neturintys, nors žinantys, kad jis privalomas, dažniau prisipažino jauniausio amžiaus didmiesčių gyventojai. „Ketvirtadalis Lietuvos žmonių žino, kad detektorius yra būtinas, tačiau jo neturi. Tai yra didelė grupė visuomenės, kurios nuomonę būtų nesunku pakeisti“, – sako draudimo bendrovės atstovė.

Apklausa rodo, kad vos 5 proc. Lietuvos žmonių laikosi nuomonės, kad dūmų detektoriai nėra naudingi. Jo nauda dažniausiai abejoja jaunimas – asmenys iki 25 metų. „Tokią nuomonę greičiausiai formuoja tai, kad didžioji šių žmonių dalis neturi nuosavo būsto, todėl jų saugumas jiems nėra itin svarbus“, – tvirtina V. Katilienė.

Draudimo bendrovės atstovė paragino visus, kurie dar nėra namuose įsirengę dūmų detektoriaus, nebedelsti ilgiau ir pritvirtinti šį prietaisą ant lubų. Ji atkreipė dėmesį, kad gaisro atveju, nuostoliai yra atlyginami net jei dūmų detektorius nuo ugnies nukentėjusiame būste nebuvo sumontuotas.

„Jei namuose kilo gaisras, o juose dūmų detektoriaus nebuvo, šis faktas atlyginamos žalos dydžiui jokios įtakos neturi. Tačiau laiku sureagavus į gaisro pavojų, žmonės spėja greičiau išsikviesti pagalbą, išlieka sveiki ir sumažina žalą namų turtui“, – sako V. Katilienė.

Pasak V. Katilienės, reikėtų reguliariai pasirūpinti įrenginių priežiūra. „Ji nėra dažna ar sudėtinga, todėl žmonėms tereikia prisiminti kelis svarbius dalykus. Nuo dūmų detektorių reikėtų periodiškai nuvalyti dulkes, kad jos nesulėtintų įrenginio veikimo aptinkant dūmus. Tai atlikti rekomenduojama kas pusmetį. Kad dūmų detektoriaus veikimas nesutriktų, kasmet reikėtų pakeisti jo maitinimo elementą. Jeigu prietaiso instrukcijoje yra nurodoma kitaip, vadovaukitės jos rekomendacijomis“, – kalba draudikė.

„Gjensidige“ duomenimis, pernai išmokėta vidutinė žala, įvykus gaisrui, siekė 7,5 tūkst. eurų. Ugnies padarytos žalos visada yra didžiausios.

Metinę turto draudimo sutartį iki kitų metų sausio vidurio sudarę nauji bendrovės klientai dūmų detektorių gauna dovanų.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kurios metu buvo apklausta 1009 respondentai, lapkričio pradžioje atliko bendrovė „Spinter tyrimai“.