Pramogos su rogutėmis: kada žiemos džiaugsmus lydi traumos

09.02.2021

Naujausi pranešimai

  • 03.03.2021
    Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius
    Daugiau
  • 23.02.2021
    Draudikai: namų rūsiai ir terasos jau skęsta
    Daugiau
  • 22.02.2021
    Į vietines trasas slidininkai neria stačia galva
    Daugiau
Daugiau naujienų

Šių metų žiema dosni sniegu ir galimybėmis pramogauti gryname ore su rogutėmis, slidėmis ar pačiūžomis. Šis laisvalaikio praleidimo būdas šiemet dar aktualesnis: dėl pandemijos į užsienio kurortus slidinėti vykstančiųjų beveik nėra, todėl žmonės žiemos pramogoms renkasi Lietuvos kalvas ir čiuožimo aikšteles. Draudikai atkreipia dėmesį, kad tokios pramogos gali atnešti ne tik malonius įspūdžius, bet ir sveikatos sutrikimus. Ir vaikai, ir suaugusieji dažniausiai kenčia nuo įvairių kūno vietų sumušimų, nušalimų, galūnių išnirimų ir net kaulų skilimų bei lūžių.

„Trečdalį visų nelaimingų atsitikimų žiemą sudaro įvykiai, kurie nutinka aktyviai leidžiant laiką gamtoje. Šią žiemą žmonės gana dažnai nepamatuoja savo jėgų ir į šaltojo metų laiko pramogas neria stačia galva. Statistika rodo, kad leidžiantis nuo kalniukų slidėmis, rogutėmis ar čiuožinėjant pačiūžomis itin dažni stiprūs sumušimai bei viršutinių ir apatinių galūnių išnirimai. Neišvengiama ir skaudesnių pasekmių – kaulų lūžių“, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige“ Sveikatos, kelionių ir asmens žalų skyriaus vadovė Ana Taraitienė.

Asmens žalų ekspertė atkreipia dėmesį, kad šiemet Lietuvos žmonės nevengia rinktis laisvalaikio gryname ore ir judrių užsiėmimų – įvairių žaidimų, pasivaikščiojimų ar aktyvių pramogų ant kalniuko. „Šiems užsiėmimams žmonės turėtų parinkti saugią vietą – toli nuo važiuojamosios kelio dalies, be medžių nusileidimo kelyje, be staigių posūkių ar rizikingų reljefo linkių. Taip pat būtina naudoti aktyviam žiemos sportui reikalingas apsaugas. Svarbiausia, apsaugoti galvą, riešus, alkūnes ir kelius”, – pataria draudikė.

Jos teigimu, krentant instinktyviai bandoma smūgį sušvelninti rankomis, todėl jos nukenčia dažniausiai. Pasak A. Taraitienės, dažniausiai nelaimės įvyksta kalnelio apačioje susidūrus su kitais žmonėmis, todėl itin svarbu nusileidus žemyn nedelsti, o greit pasišalinti iš trasos ir nekliudyti kitiems. „Esant ant kalno nereikėtų pradėti čiuožti žemyn, kol trasos neįveikė kiti čiuožėjai. Leistis tik tada, kai apačioje – tuščia“, – kalba A. Taraitienė.

Ji atkreipia dėmesio, kad žmonės kartais renkasi ir gyvybei pavojingas pramogas, kurios gali baigtis pačiomis skaudžiausiomis pasekmėmis. „Noriu įspėti, kad važiuoti gumine padanga arba rogėmis prisirišus prie transporto priemonės arba čiuožinėti ant ežerų ar kitų vandens telkinių yra itin rizikinga. Būtina žinoti, kad taip nutrūktgalviškai pramogaudami žmonės rizikuoja gyvybe“, – sako draudimo bendrovės atstovė.

A. Taraitienės teigimu, pramogaudami žmonės paprastai nejaučia, kada šaltas oras ima daryti žalą jų sveikatai. „Suaugusieji rečiau, tačiau vaikai gerokai dažniau apšąla skruostus, nosį, rankų ir kojų pirštus ar net visą veidą. Dažnai termometro stulpelio temperatūrą tėvai žino, tačiau vaikų savijautai lauke yra kur kas svarbesnė meteorologų skelbiama jutiminė temperatūra. Būtent ja reikėtų vadovautis pramogaujant“, – teigia draudikė.

Kad taip nenutiktų, A. Taraitienė pataria ilgesnį laiką būnant šaltame ore patikrinti vaiko odos kraujotaką: jei, paspaudus pirštu, odos spalva nepasikeičia į pradinę per kelias sekundes, būtina skubiai grįžti į šildomą patalpą. „Balta spalva reiškia sustojusią odos kraujotaką. Nušalusių vietų nereikėtų trinti ar intensyviai šildyti kokiais nors prietaisais ar užvirusio vandens pripiltu puodeliu. Sušildyti odą reiktų pamažu, tiesiog būti šiltoje patalpoje arba švelniai prausti nušalusias vietas šiltu vandeniu ir kreiptis pagalbos į medikus“, – sako draudimo bendrovės atstovė.