Pandemijos įtaka: lietuviai per karantiną vairuoja mažiau, estai ir latviai įpročių nepakeitė

20.04.2021

Naujausi pranešimai

  • 13.05.2021
    Restoranai ir viešbučiai neveikė, bet nukentėjo nuo vandens bei gamtos stichijų
    Daugiau
  • 29.04.2021
    Mėginimas namuose vienu metu atlikti kelis darbus – tiesus kelias į traumas
    Daugiau
  • 22.04.2021
    Plieniniai žirgai sugrįžo: motociklininkų gelbėjimosi ratas – saugus greitis ir atsargus lenkimas
    Daugiau
Daugiau naujienų

Pandemija pakeitė ne tik visuomenės bendravimo, bet ir vairavimo įpročius. Naujausio tyrimo duomenys rodo, kad 42 proc. Lietuvos gyventojų karantino laikotarpiu mažiau naudojasi automobiliu. Kaimyninėse valstybėse tendencijos priešingos – 57 proc. Estijos ir 48 proc. Latvijos žmonių transporto priemonę vairuoja tiek, kiek ir prieš pandemiją.

Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ vasario mėnesį atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa.

Tyrimo duomenimis, dvigubai daugiau Lietuvos žmonių, lyginant su Latvijos ir Estijos gyventojais, karantino laikotarpiu sumažino naudojimąsi automobiliu. Kitose Baltijos šalyse tik penktadalis gyventojų rečiau sėda prie transporto priemonės vairo, Lietuvoje mažiau važinėja keturi iš dešimties vairuotojų.

„Skaičiai rodo, kad Lietuvos gyventojai keliones automobiliu sumažino labiausiai. Tikėtina, kad prie šio rezultato prisidėjo ir mūsų šalyje taikyti judėjimo tarp savivaldybių ribojimai. Daugelis žmonių Lietuvoje visiškai pakeitė kasdienę rutiną – nevyksta į darbovietes, neveža vaikų į mokyklas bei būrelius, nelanko visai arba gerokai rečiau vyksta pas artimuosius“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Pasak V. Katilienės, didžioji dalis visuomenės net ir darbo metu sumažino arba visiškai atsisakė judėjimo automobiliu. „Važiavimą į susitikimus ir pokalbius pakeitė vaizdo skambučiais, tiesiogines profesines funkcijas – nuotolinės“, – kalba draudikė.

Ji pasakoja, kad apribojus judėjimo galimybes ir fizinius kontaktus, draudimo bendrovė taip pat juos sumažino savo veikloje. „Didžiąją dalį nuostolių atlyginame be apgadinto turto fizinės apžiūros – pasitikint kliento pateiktais duomenimis. Palyginus su 2018 metais, 60 procentinių punktų sumažinome fizinių apžiūrų kiekį. Draudikų vizitus pas žmones pakeitė skaitmenizuoti sprendimai. Tikėtina, kad ir kitos verslo sritys, kur tik galima, įdiegė sprendimus, mažinančius judėjimą gatvėmis ir tiesioginį kontaktą su kitais žmonėmis”, – sako draudimo bendrovės atstovė.

Tyrimas parodė, kad tik trečdalis Lietuvos žmonių automobiliu naudojosi tiek pat, kiek ir anksčiau. Latvijoje šis skaičius siekia 48 proc., Estijoje – 57 procentus.

„Pandemija nepakeitė pusės Latvijos ir Estijos gyventojų vairavimo įpročių. Skaičiai rodo, kad karantino sąlygų kaimyninių šalių vairuotojai laikėsi lanksčiau ir naudojosi automobiliais tiek pat, kiek ir prieš karantiną“, – komentuoja V. Katilienė.

Ji visgi pataria vengti nebūtinų kelionių, o kai judėjimas yra draudžiamas – laikytis šio ribojimo. „Esant būtinybei vykti į tam tikrą vietą, naudotis nuosavu automobiliu yra saugiau nei viešuoju transportu ar kitomis priemonėmis. Tačiau kiekvienos kelionės svarbą būtina gerai įvertinti ir pasirinkti saugiausią vykimo būdą“, – sako draudimo bendrovės atstovė.

Ji atkreipia dėmesį, kad karantino laikotarpiu kai kurie gyventojai netgi dažiau nei įprastomis sąlygomis naudojosi automobiliu. Tyrimo skaičiai rodo, kad daugiau nei dešimtadalis Latvijos, 9 proc. Estijos ir 7 proc. Lietuvos žmonių automobiliais važinėja dažniau nei prieš pandemiją.

Baltijos šalių gyventojų tyrimas buvo atliktas apklausiant 4800 įvairiose Lietuvos, Latvijos ir Estijos vietose gyvenančių žmonių.