Seni ir pasvirę medžiai – pavojus žmonių sveikatai bei turtui: laikas apgenėti šakas

23.09.2021

Naujausi pranešimai

  • 21.10.2021
    Prasideda pražūtingas laikas pėstiesiems: atšvaitus dėvi vienas iš trijų šalies gyventojų
    Daugiau
  • 19.10.2021
    Dėl nevalytų krosnių ir kaminų – didžiausios grėsmės būstui: kaip jų išvengti
    Daugiau
  • 14.10.2021
    Naujausi duomenys: dūmų detektorių lietuvių namuose gerokai mažiau nei pas latvius ir estus
    Daugiau
Daugiau naujienų

Didžiausias butų savininkų rūpestis – neužlieti apačioje gyvenančio kaimyno buto, tuo tarpu privatiems namams didžiausią pavojų kelia šalia būsto augantys aukšti, ilgaamžiai medžiai. Draudikai pataria prasidėjus drėgmės ir kritulių sezonui kartu su medžių priežiūros specialistais įvertinį aplink namus augančių medžių būklę bei jų gyvybingumą.

Medžių apžiūra – prieš kritulių sezoną

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė atkreipia dėmesį, kad prie pat gatvės augantys medžiai gali būti silpnesni ir kelti pavojų. „Jei kasama trasa, labai tikėtina, kad požeminė medžių šaknų sistema gali būti daugiau ar mažiau pažeista. Jeigu kasimo darbų metu smarkiai pažeidžiama medžio šaknų sistema, padidės tikimybė, kad medis neatlaikys stiprios audros ir virs su visomis šaknimis“, – sako V. Katilienė.

Pasak jos, sveikas medis niekada neišvirsta su šaknimis, tačiau gali išlūžti visiškai sveikų medžių šakos. „Taip dažnai nutinka aukštiems medžiams, nes kita augmenija neapsaugo medžio viršūnės nuo vėjo“, – pažymi draudikė.

Ji pataria nuosavų namų savininkams periodiškai, o ypač prasidėjus drėgmės ir kritulių sezonui, apžiūrėti sklypuose augančius medžius. „Nors apdraudžiant būstą ir jame esantį turtą želdiniai nėra tikrinami, būsto savininkas privalo laikytis nurodytų būsto priežiūros reikalavimų, kurie yra taikomi teritorijoje esantiems medžiams. Jeigu jie kelia pavojų, apie tai turi būti pranešta savivaldybės atstovams, kurie priims sprendimą, kaip elgtis su medžiu“, – sako V. Katilienė.

Ji taip pat rekomenduoja patikrinti, ar būsto draudimo sutartyje numatytas civilinės atsakomybės draudimas, kuris padengia netikėtas išlaidas, jeigu kliento sklype augantis medis sugadina kaimyno turtą. Draudimo bendrovės atstovės teigimu, šiemet audros ir medžių padaryta žala dar prieš prasidedant rudeniškiems orams viršijo 1 400 eurų.

„Nors gauti leidimą kirsti medžius mieste yra sudėtinga – jis išduodamas tik esant būtinybei – tačiau turto savininkas vis tiek yra atsakingas už jo sklype augančius medžius, todėl privalo juos prižiūrėti ir įvertinti galimą pavojų“, – kalba V. Katilienė.

Po medžiais nukenčia ir automobiliai

Pasak draudikės, gatvėse arba daugiabučių kiemuose palikti automobiliai taip pat nukenčia nuo lūžtančių medžių bei jų šakų. Vėjo neatlaikę medžiai sulanksto transporto priemonių stogus, variklio gaubtus, išdaužia langų stiklus. Fiksuojame, kad dažniausiai lūžta spygliuočiai – eglės, pušys”, – kalba draudimo bendrovės atstovė.

Ji pabrėžia, kad vėjuotomis dienomis vairuotojai turėtų atsakingiau rinktis automobilio parkavimo vietas. „Gamtos stichijų metu automobilius laikyti po medžiais – itin rizikinga. Jei kitos išeities nėra, tuomet nestatykite po aukštais, pasvirusiais medžiais“, – sako V. Katilienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad medžiai kertami retais atvejais, dažnai pakanka apgenėti jų sunkias, pasvirusias šakas. „Apgenėjimas padeda medžiui geriau atlaikyti vėją ir sumažina riziką pakenkti būstui, jame esančiam turtui ar prie namų stovinčiai transporto priemonei. Prieš pradedant bet kokius želdinių priežiūros darbus, juos būtina suderinti su valstybinėmis institucijomis“, – pažymi draudimo bendrovės atstovė.

3 žingsniai, kaip pasirūpinti sklype augančiais medžiais

1. Norėdami atlikti želdinių priežiūros darbus, kreipkitės į vietinę savivaldybę.

2. Gavę vietinės savivaldybės leidimą, užsakykite darbus pas profesinį pažymėjimą turintį arboristą (medžių priežiūros specialistą).

3. Ypač svarbu, kad, atsižvelgiant į želdinių būklę, ligos požymių turinčius, pasvirusius ar kitaip pažeistus medžius du kartus per metus apžiūrėtų specialistas.