Tvarumo tema šiuolaikinėje visuomenėje įgauna vis didesnį svorį, tačiau nedažnas gali pasakyti, kas slypi už šio populiarėjančio žodžio. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ iniciatyva buvo atliktas visuomenės nuomonės tyrimas apie tai, ką vardan aplinkos daro Baltijos šalių gyventojai. Tuos pačius klausimus įmonė uždavė ir savo darbuotojams.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai „NielsenIQ“ buvo paklausti apie keletą svarbiausių elgesio būdų, kurie ir sudaro atsakingą elgesį. Tyrimas parodė, kad tarp Baltijos šalių esama ir panašumų, ir nemenkų skirtumų.
Labiausiai paplitęs Baltijos šalyse yra atliekų rūšiavimas. Daugiausiai (net 81 proc.) gyventojų šiukšles rūšiuoja Lietuvoje, kiek mažiau (74 proc.) – Estijoje, ir mažiausiai (66 proc.) – Latvijoje. Panašias tendencijas parodė ir „Gjensidige“ Baltijos šalių darbuotojų apklausa – atliekas rūšiuoja 78 proc. Baltijos šalių darbuotojų, ir tai yra dažniausiai minimas rūpestingo elgesio pavyzdys.
Kitas svarbus aspektas – mažesnis plastiko ir pakuočių naudojimas. Šio žingsnio laikosi jau perpus mažiau gyventojų. Visose Baltijos šalyse pakuočių ir plastiko mažinimas nesiekia net 50 proc. apklaustųjų. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje maždaug 44 proc. gyventojų skiria dėmesio mažesniam plastiko ir pakuočių naudojimui. „Gjensidige“ darbuotojai šiuo klausimu yra kur kas uolesni – net 63 proc. sako, kad savo kasdieniame gyvenime stengiasi vengti plastiko ir pakuočių.
Dar vienas svarbus tvarumo žingsnis – išmetamo maisto kiekio mažinimas. Baltijos šalių gyventojai šiam tvarumo aspektui taip pat skiria nepakankamai dėmesio. Lietuvoje 42 proc. apklaustųjų atsakė, kad stengiasi išmesti mažiau maisto, Latvijoje tokių yra vos trečdalis (31 proc.), Estijoje – 39 proc.
Tiesa, didesni Baltijos šalių skirtumai pasimato energijos išteklių taupymo srityje. Lietuvoje tik 26 proc. respondentų atsakė mažinantys elektros, dujų ir kitų išteklių vartojimą, tuo tarpu Estijoje tokių gyventojų yra net 48 proc., Latvijoje – 36 proc.
„Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas sako, kad Baltijos šalių visuomenei dar būtina ugdyti aplinkai palankius įpročius.
„Tvarumas yra kelionė, kuri neturi galutinio taško. Tiek verslas, tiek kiekvienas asmeniškai galime prisidėti prie saugesnės ir sveikesnės aplinkos kūrimo. Žmonės tvaresnius įpročius perkelia iš šeimos į darbo aplinką, o darbovietės savo ruožtu keičia darbuotojų įpročius. Taip vieni kitus skatiname, mokome ir mokomės“, –sako M. Jundulas.
Tai patvirtina ir pasaulinės tendencijos. Pasaulinis „Edelman“ tyrimas rodo, kad 8 iš 10 darbuotojų tikisi, kad jų darbdavys rūpinsis visuomenės gerovės temomis.
„Tad verslas turi prisiimti lyderystę tvarumo srityje – tiek plačiau kalbėti apie tvarumą, tiek įgyvendinti konkrečius veiksmus“, – pabrėžia M. Jundulas.