Keičiasi žmonių įpročiai: Lietuvos gyventojai namus ne tik užrakina, bet ir apdraudžia

19.03.2018

Straipsniai, patarimai, ekspertų komentarai

  • 13.04.2018
    Išvykų laikas ne už kalnų: ar namus paliksime ramia širdimi?
    Daugiau
  • 12.04.2018
    Ekspertas tikrina namus: sužinokite, kaip neužlieti kaimynų vandeniu
    Daugiau
  • 09.04.2018
    Vaizdo patarimai, norintiems namuose įsirengti dūmų detektorių
    Daugiau
  • 06.04.2018
    Naudingi vaizdo patarimai, kaip apsaugoti namus nuo ugnies gniaužtų
    Daugiau
  • 04.04.2018
    „Gjensidige" patarimai: kaip elgtis, kad namus aplenktų nelaimės
    Daugiau
  • 30.03.2018
    Privalomi dūmų detektoriai: visa tiesa, kam jie reikalingi ir kaip juos įsirengti
    Daugiau
  • 28.03.2018
    Artėja Velykų savaitgalis: daugiau džiaugsmų, tačiau daugiau ir pavojų
    Daugiau
  • 22.03.2018
    Į Lietuvos žmonių turtą dažniausiai kėsinasi vanduo – užbėkite nelaimėms už akių
    Daugiau
„Namų saugumo mėnuo" - naujienos, reportažai ir komentarai

Lietuvos gyventojai savo turtą šiandien saugo tomis pačiomis priemonėmis, kaip kadaise tai darė mūsų seneliai – spynomis, tvoromis, šunimis, tačiau vis daugiau žmonių jį dar ir apdraudžia. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad populiariausia turto apsaugos priemonė yra pakabinamos spynos, tačiau tiek pat populiarus ir turto draudimas.

Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu praėjusį mėnesį „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.

Tyrimas parodė, kad spynas kaip apsaugos priemonę renkasi daugiau nei 40 proc. šalies gyventojų, o šunį kaip sargą namuose laiko 13 proc. apklaustųjų. Kiekvienais metais auga draudimo populiarumas – 39 proc. žmonių turtą apdraudžia.

„Turto apsaugai Lietuvos gyventojai pačias konservatyviausias ir mažiausiai išlaidų reikalaujančias priemones derina su turto draudimu. Nuolat atliekame tyrimus apie tai, kaip žmonės saugo savo namus ir turtą. Skirtumas tarp pastarųjų dviejų metų išties didelis. Prieš pora metų žmonės savo požiūrį į turto apsaugą aiškino menka nelaimingų atsitikimų, vagysčių ar gaisrų tikimybe ir rinkosi tik pačias būtiniausias bei pigiausias namus saugojančias priemones – tvorą, spyną, šunį. Tačiau jų įpročiai nuo 2016 metų iš esmės pasikeitė – turto draudimas žmonėms tapo tokiu pat svarbiu, kaip ir patvarios durys ar spyna. Lietuvos gyventojai turto draudimą renkasi norėdami apsisaugoti nuo nelaimės, o ne tik tuomet, kai per ilgus metus kauptas turtas vieną dieną nukenčia“, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Pasak draudimo bendrovės vadovo, populiariausios apsaugos priemonės yra tinkamos, gerai, kad žmonės jas naudoja, tačiau vien jomis pasitikėti tikrai negalima.

Apdrausti turtą tampa įprasta

Tyrimo duomenimis, savo turtą draudžia 39 proc. Lietuvos žmonių. Tuo tarpu 2016 metais turto draudimu naudojosi 24 proc. Lietuvos gyventojų. „Per dvejus metus matome ryškų pokytį, žmonės elgiasi atsakingiau ir sąmoningai rūpinasi tuo, kas jiems brangu. Turto draudimas yra pirmoji garantija, kad įvykus nelaimei namuose žmogus neliks tuščiomis kišenėmis. Statistika rodo, kad žmonės tai supranta ir vertina“, – tvirtino M.Jundulas.

„Gjensidige“ generalinio direktoriaus teigimu, yra ir kita medalio pusė: nors turtą draudžiančių žmonių skaičius kasmet auga, itin svarbu atkreipti dėmesį, kad 29 proc. Lietuvos gyventojų savo turto nesaugo jokiomis priemonėmis. „Ši dalis žmonių ima rūpintis tik tuomet, kai toje bendruomenėje įvyksta nusikaltimas ar nelaimingas atsitikimas. Tačiau būtina pabrėžti, kad žmonių elgsena keičiasi gera kryptimi, nes prieš du metus atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog net 43 proc. Lietuvos gyventojų turto nesaugojo jokiomis specialiomis priemonėmis. Mūsų šalies žmonės vis labiau rūpinasi namais, savo įgytu turtu ir vertina tai, ką užsidirbę įsigyja“, – kalbėjo M.Jundulas.

Skaudžiausiai kerta gaisrai

Pasak jo, turto apsaugos būdas dažniausiai priklauso nuo to, ko žmonės labiausiai bijo ir kokių nelaimių saugosi. Tyrimas parodė, kad kaimo ir miesto gyventojų baimės skiriasi. Miestiečiai labiausiai bijo vagysčių, o kaimo gyventojai – gaisrų ir gamtos nelaimių. „Nors vagių bijoma labiausiai, finansiniai nuostoliai, kuriuos patiria nukentėję žmonės, yra kur kas mažesni nei tie, kuriuos gyventojai patiria jų namus nusiaubus gaisrui ar gamtos nelaimei. Vidutinė vagių padaroma žala yra mažesnė net už vandentiekio ar kanalizacijos avarijos nuostolius“, – pasakojo M.Jundulas.

Jis teigė, kad dažniausiai pasitaikančios nelaimės, nuo kurių nukenčia Lietuvos gyventojai, yra ne tos, kurių žmonės labiausiai bijo. „Daug dažniau žmonės Lietuvoje nuostolius patiria nuo vandentiekio avarijų, o ne nuo vagių įsiveržimo. Vandentiekio avarijos sukelia ir didelę finansinę žalą, nes per jas sugadinami net tik žmonių daiktai, bet ir pastato sienos, lubos, grindys. Taigi, nuo nelaimių, kurios žmonių turtui atsitinka dažniausiai, Lietuvos gyventojai niekaip nesisaugo. Prieš vandentiekio avarijos bejėgės ir populiariausios turto apsaugos priemonės – šunys, tvoros bei spynos“, – aiškino draudimo bendrovės generalinis direktorius.

„Gjensidige“ ekspertai pataria kaip sumažinti nelaimių riziką namuose:

1. Nesudarykite tuščių namų vaizdo. Pirmas dalykas, kurio ieško įsilaužėliai, tai namų be šeimininkų. Nesireklamuokite, jog išvykstate, net jei tik savaitgaliui. Jei išvykstate, pasistenkite padaryti taip, kad namas neatrodytų tuščias – užtraukite užuolaidas, paprašykite draugų prižiūrėti jūsų namus, susitarkite su kaimynais, kad surinktų jūsų paštą ar prenumeratas;

2. Peradresuokite skambučius. Kartais įsilaužėliai bando telefonu skambinti į galimai neapsaugotus namus, tikrindami ar yra šeimininkai. Pasinaudokite skambučių peradresavimo paslauga – nustatykite, jog visi įeinantys skambučiai būtų nukreipiami į jūsų mobilųjį;

3. Nepalengvinkite ilgapirščiams darbo. Jei gyvenate name, nepalikite aplinkui kopėčių, pastolių, kuriais galima būtų laisvai patekti į namo vidų. Išvykdami ilgesniam laikui, nepalikite neužrakintų kiemo vartų;

4. Saugokitės vandens. Dažniausiai iškylanti grėsmė būti užpiltiems vandens – trūkus lanksčiajai vandentiekio žarnelei, esančiai tualete, virtuvėje bei vonioje po kriauklėmis. Žarnelės laikui bėgant susidėvi ir gali netikėtai trūkti neatlaikius spaudimo. Svarbu kartą per metus jas patikrinti ir periodiškai – kas 3–5 metus jas pakeisti;

5. Suvaldykite ugnį. Išeidami iš namų nepalikite degančių žvakių, veikiančių elektros prietaisų. Reguliariai patikrinkite buitinę virtuvės techniką ar nėra pažeidimų. Išvykdami ilgesniam laikui ištraukite elektrinius prietaisus iš maitinimo lizdo, būkite tikri, kad išjungėte virtuvės įrenginius.