Įpročiai keičiasi: Lietuvos moterys nebesuka galvos dėl kelyje sugedusio automobilio

08.12.2017

Naujausi pranešimai

  • 16.04.2024
    Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas
    Daugiau
  • 12.04.2024
    Vairuotojai dažnai daro didelę klaidą: kodėl nevalia pavasarį pamiršti automobilio stiklų
    Daugiau
  • 04.04.2024
    Paaiškėjo, kiek Lietuvos gyventojų rūšiuoja atliekas
    Daugiau
Daugiau naujienų

Prasidėjus žiemai pagalbą kelyje žmonės kviečia dvigubai dažniau nei kitu metų laiku, o tarnyboms dažniau skambina padėti prašančios moterys. „Gjensidige“ duomenimis, beveik du trečdalius skambučių per pastarąjį pusmetį draudimo bendrovė sulaukė iš vairuojančių dailiosios lyties atstovių. Jos dažniausiai kreipiasi dėl gedimų, kuriuos, atvykę specialistai, pataiso vietoje.

„Statistika rodo, kad moterys mums skambina dažniau nei vyrai. Ne tik dėl techninių žinių trūkumo, bet ir dėl saugumo jos pačios nepuola remontuoti gedimo, paskambina pagalbos kelyje tarnybai, o laukdamos ramiai dirba kompiuteriu. Pagalbą kelyje teikiančių tarnybų darbuotojai pastebi, kad moterys, sugedus jų automobiliui, elgiasi racionaliai ir pasikliauja specialistų patarimais“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ žalų direktorius Gytis Matiukas.

Draudikas atkreipė dėmesį, kad dažnai specialistų pagalbos kelyje prašo ir vairuojančios mamos su vaikais, ir vienos keliaujančios moterys. „Tuomet jų balse girdime daugiau nerimo ir prašymų paskubėti. Tokiais atvejais stengiamės suteikti ir kuo išsamesnę telefoninę konsultaciją. Jei skambinanti klientė sutinka, techniniai specialistai pataria, ką ir kaip reikėtų atlikti, norint pašalinti smulkius gedimus. Jei gedimas sudėtingas, stengiamasi kuo skubiau atkvykti į pagalbą“, – sakė draudimo bendrovės atstovas.

Jis patarė, kad leidžiantis į ilgesnę kelionę, reikia paruošti ne tik automobilį: apžiūrėti jo žibintus, padangas, patikrinti degalų ir langų skysčio kiekį. „Rekomenduočiau pasirūpinti ir savimi – turėti vandens ar užkandžių, telefono kroviklį, atsarginę bateriją, kad nutrūkus kelionei, patirtumėte kuo mažiau nemalonumų“, – dėstė G. Matiukas.

Draudiko teigimu, moterys daugiausiai skambina dėl smulkių gedimų, vyrai – dėl automobilių transportavimo jiems sugedus arba patyrus eismo įvykį. „Tokiais atvejais transporto priemonė yra nugabenama į artimiausias dirbtuves, o vairuotojui draudimas kompensuoja kelionės išlaidas iki jo maršruto tikslo. Smulkius gedimus atvykę specialistai paprastai sutaiso vietoje. Pradūrus padangą, automobilyje netyčia užtrenkus raktelius, neužkuriant automobilio variklio, pasibaigus kurui ar įvykus kitai bėdai kelyje, specialistai atvyksta į įvykio vietą ir pasirūpina problemos sprendimu“, – aiškino draudimo bendrovės atstovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad pagalbos kelyje tarnybos iškvietimas ir jų darbas papildomai nieko nekainuoja, vairuotojas tik sumoka už pakeistą automobilio detalę, pristatytus degalus ar kitas panaudotas žaliavas. Pagalbos kelyje kortelės turėtojai dėl kelionę sutrikdžiusių bėdų į specialistus gali kreiptis visą parą.

Prieš keletą dienų iš regiono vykusiam moterų ekipažui teko padėti skubiai pasiekti Vilnių. Penkios bendradarbės buvo išsiruošusios į sostinėje vykstantį darbovietės šventinį vakarą, tačiau pakeliui jų transporto priemonė sugedo. Specialistai atvyko į įvykio vietą, o automobilio vairuotoja ir keleivės kelionę tęsė taksi automobiliu, kurio išlaidas, naudojantis pagalbos kelyje draudimu, padengs draudikai“, – aiškino G. Matiukas.

Pasak draudimo bendrovės atstovo, pagalbos kelyje paslaugą galima įsigyti drauge su privalomuoju vairuotojo bei kasko draudimais arba nusipirkti atskirai „Circle K“ degalinėse. „Pagalbos kelyje kortelė galioja Lietuvoje. Latvijoje ir Estijoje. Su šia apsauga bus drąsiau leistis į ilgesnę kelionę ir jaustis saugiai, jei techniniai dalykai nėra prie širdies, o artimieji neturi galimybės padėti“, – teigė G.Matiukas.