Psichologų tyrimai rodo: valstybės atkūrimo šimtmečio metais Lietuvoje daugiau vienybės ir laimės jausmo

15.02.2018

Naujausi pranešimai

  • 28.03.2024
    Moksleivių atostogos užsienyje: ekspertai atsako, kokią naudą keliaudami patiria vaikai
    Daugiau
  • 26.03.2024
    Draudikai reaguoja į ekonomines sąlygas: siūlo apsidrausti nuo nedarbo
    Daugiau
  • 25.03.2024
    Naujas sezonas: koks iššūkis šiemet laukia motociklininkų?
    Daugiau
Daugiau naujienų

„Žmogaus studijų centro“ nuo 2008 metų kasmet atliekami Lietuvos psichologinio klimato ir žmonių jausenos tyrimai rodo, kad šalies nepriklausomybės šimtmetį Lietuva pasitinka pagerėjusiomis visuomenės nuotaikomis.

„Lietuvai turime gerų naujienų – šiemet matome šiek tiek aukštesnius visuomenės sutelktumo rodiklius. Anomijos, arba visuomenės susvetimėjimo, indeksas yra mažiausias nuo 2008 metų. Panašiai buvo ir 2015 metais. Susvetimėjimo rodiklis yra svarbiausias vertinant ir prognozuojant visuomenės emocinę būklę. Kuo mažiau susvetimėjimo, kuo daugiau bendrumo jausmo, kuo daugiau socialinių santykių, tuo visuomenėje stipresnis laimės pojūtis, bendras pasitenkinimas gyvenimu, prisirišimas prie savo šalies”, - teigia „Žmogaus studijų centro“ vadovas dr. Gintaras Chomentauskas.

Pasak jo, didėjantį visuomenės sutelktumą taip pat rodo didėjantis pasitikėjimas valdžios institucijomis: į klausimą „valdžia esant reikalui man padės” šiuo metu teigiamai atsakė dvigubai daugiau respondentų nei prieš devynerius metus.

Pagerėjo Lietuvoje ir gyventojų požiūris į savo gyvenimą: „laimingais” arba „gana laimingais” 2017 metų pabaigoje jautėsi 69 proc. Lietuvos gyventojų, kai 2016 metais tokių atsakymų buvo 65 proc.

Apklausą atlikusios bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė dr. Rasa Ališauskienė šiuos teigiamus pokyčius iš dalies sieja su pakilia emocine Lietuvos piliečių būsena pasitinkant svarbų Lietuvos valstybės gimtadienį.

Besididžiuojančių, kad yra Lietuvos piliečiai, skaičius per metus išaugo nuo 69 proc. iki 82 proc.

„Tai rodo, kad Lietuvoje po truputį ropščiamės iš identiteto krizės, o stipresnis emocinis susitapatinimas su Lietuvą leidžia tikėtis mažesnio emigracijos srauto. Aišku, jei valstybėje neįvyks kokių didesnių nesusipratimų”, - teigia G. Chomentauskas.

Tyrimo partnerės – draudimo bendrovės „Gjensidige” vadovas Marius Jundulas sako, kad didesnis visuomenės sutelktumas yra puiki žinia Lietuvai, švenčiančiai valstybės atkūrimo šimtmetį.

„Mes tikime savo valstybe ir norime būti jos dalimi - tai yra stipri motyvacija kurti savo gyvenimą čia. Visuomenės vienybės jausmas sustiprina norą investuoti savo lėšas, laiką ir pastangas geresniam gyvenimui savo šalyje”, - mano M. Jundulas.

G. Chomentauskas atkreipia dėmesį, kad suicidinių ketinimų rodiklis, nors ir išlieka aukštas, yra žemesnis nei pernai ir tai pats žemiausiais rodiklis nuo 2010. Psichoterapeuto teigimu, tai leidžia tikėtis mažesnio savižudybių skaičiaus 2018 metais.

Nacionalinę reprezentatyvę apklausą “Baltijos tyrimai” atliko 2017 m. lapkričio 20- gruodžio 4 d. Apklausti 1108 respondentai, sulaukę 15 ir daugiau metų.