Artėjant Lietuvos nepriklausomybės atgavimo 30-mečiui specialistai džiaugiasi, kad visuomenėje įvyko svarbūs teigiami pokyčiai.
„Per 30 metų įveikėme įvairius savo valstybės visuomenės raidos etapus – pradėję stebinančia vienybe, kurios reikėjo kovojant už laisvę, vėliau patyrėme visuomenės susiskaldymą ir susvetimėjimą, nusivylimą valstybe. Šiandien jau galime pasidžiaugti aiškaus visuomenės sveikimo ženklais“, - apžvelgia „Žmogaus studijų centro“ vadovas psichologas dr. Gintaras Chomentauskas.
Tyrimo partnerės bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas sako, kad per 30 metų pasiekta visuomenės branda leidžia kalbėti apie Lietuvą kaip apie panašių vertybių vienijamą ir atvirą vakarietišką bendruomenę.
Štai kokias 7 pozityvias tendencijas nuo 2010 metų atskleidžia „Žmogaus studijų centro“ kasmet atliekamas Lietuvos emocinio klimato tyrimas:
1) 25 proc. padaugėjo piliečių, kurie jaučiasi reikalingi savo šaliai;
2) 27 proc. padaugėjo piliečių, kurie mano, kad valžia, reikalui esant jiems padės;
3) 20 proc. sumažėjo ketinančių emigruoti; 4) 20 proc. padaugėjo besididžiuojančių, kad yra Lietuvos piliečiai;
5) 17 proc. padaugėjo laimingų žmonių;
6) 17 proc. išaugo pasitikėjimas kitais žmonėmis;
7) 13 proc. sumažėjo teigiančių, kad jaučiasi bejėgiai spręsdami savo gyvenimo problemas.
„Tyrimai rodo, kad priklausymo bendruomenei jausmas yra gerokai sustiprėjęs, o emocinė būsena pagerėjusi. Tai rodo gerėjančią mūsų visuomenės psichinę sveikatą“, - sako psichologas.
Pasak „Gjensidigie vadovo M.Jundulo, Lietuvos verslo požiūrio į visuomenę kaita yra puikus pavyzdys, kaip per trumpą laiką – vos keletą dešimtmečių – pasikeitė visos šalies visuomenė ir jos požiūris į savo narius. Verslo įmonės vadovas mano, kad šiandien visuomenėje įsivyravęs atidumas savo aplinkai, kitiems žmonėms, įsipareigojimas visuomenei skatina pasidžiaugti už Lietuvos valstybę.
„Mes per tris dešimtmečius nuėjome nelengvą emocinį kelią – jį labai aiškiai galime nusakyti, žvelgdami į Lietuvos verslo elgesį: nuo laukinio kapitalizmo iki šiandien jau įsitvirtinusios verslo socialinės atsakomybės, kuomet verslas imasi iniciatyvų prisidėti prie geresnio visuomenės gyvenimo ir socialinių problemų sprendimo“, - sakė M.Jundulas.
M.Jundulas pabrėžia, kad šiandien verslas konkrečiais darbais dalijasi su žmonėmis, o ne vien uždirbtais pelnais. Jis mano, kad visuomenėje svarbiausia yra dalytis savo laiku ir gyvu indėliu. Kaip pavyzdį jis paminėjo savanorystę „Maisto banko“ akcijose, verslo indėlį įgyvendinant visuomenės švietimo programas, organizuojamas sveikatinimo, žygių projektus, net paramą visuomenės psichologinei sveikatai.
Tyrimo autoriai sako pastebintys tendenciją, kad visuomenės sutelktumą liudijantys rodikliai šiandien yra bene geriausi per paskutinius 10 metų.
Tyrimas grindžiamas reprezentatyviomis Lietuvos gyventojų apklausomis. Pagal „Žmogaus studijų centro“ klausimyną apklausas atlieka UAB „Baltijos tyrimai“.