Restoranai ir viešbučiai neveikė, bet nukentėjo nuo vandens bei gamtos stichijų

13.05.2021

Naujausi pranešimai

  • 25.04.2024
    Silvester Belt komanda į Malmę išsiveža 3,6 mln. eurų vertės draudimo apsaugą
    Daugiau
  • 24.04.2024
    Sugadintas kaimynų turtas: kada teks mokėti iš savos kišenės
    Daugiau
  • 22.04.2024
    Automobilio priežiūra pavasarį: kam būtina skirti didžiausią dėmesį
    Daugiau
Daugiau naujienų

Karantinas buvo sustabdęs viešbučių, restoranų ir sveikatingumo centrų darbą, tačiau draudikai pastebi, kad neveikiančiose svetingumo sektoriaus paslaugų įmonėse apribota veikla ne sumažino, o išaugino draudimo žalų skaičius.

„Pandemija buvo sustabdžiusi arba apribojusi daugumos paslaugų įmonių – viešbučių, restoranų, sveikatingumo centrų – darbą. Tačiau pandemijos laikotarpio statistika rodo, kad svetingumo paslaugas teikiančioms įmonėms atlygintas žalų skaičius 2020 m. ir šių metų pradžioje išaugo dvigubai“, – pasakoja draudimo bendrovės „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovas Giedrius Norkus.

Pasak G. Norkaus, dažniausia įvykių priežastis – užliejimai ir gamtos jėgos. „Praėjusios vasaros audros ir liūtys, šių metų snieginga žiema ir staigus atlydys daugiausia nuostolių padarė objektų stogams, patalpų apdailai, baldams bei įrangai. Vandentiekio avarijos užliejo ir klientų, ir jų kaimynų patalpas“, – sako draudikas.

„Gjensidige“ duomenimis, pernai ir šių metų pirmąjį ketvirtį, paslaugų įmonės triskart daugiau nukentėjo nuo audrų, sniego, liūčių ir dukart daugiau – nuo užliejimų.

„Padaugėjo pranešimų, kai atvykę į tuo metu uždarytas patalpas, klientai rasdavo jau gerokai nukentėjusį turtą – užlietas patalpas, nuplėštą stogą ir panašiai. Jei veikla vyktų, vandentiekio avarija būtų pastebėta daug greičiau ir nuostoliai nebūtų tokie didžiuliai, o dažnu atveju – jų būtų netgi pavykę išvengti. Karantino laikotarpis parodė, kad reakcijos į nelaimes greitis yra itin svarbus“, – sako draudimo bendrovės atstovas.

G. Norkus teigia, kad draudimas nuėmė nemažą naštą nuo verslininkų pečių. 22 tūkst. eurų buvo išmokėti už apgadintą viešbučio stogą, vandentiekio avarijos viešbutyje padaryta žala siekė 23 tūkst. eurų, užliejus restorano patalpas padaryta žala sudarė 14 tūkst. eurų, vėdinimo įrenginių avarija mokykloje – 20 tūkstančių eurų.

„Gjensidige“ statistika rodo, jog vidutinė paslaugų įmonei padaryta žala siekia beveik 2,5 tūkst. eurų. Didžiausia – viršija 100 tūkst. eurų. „Karantino laikotarpiu užfiksavome naują tendenciją, kad sustabdyta objektų veikla ne sustabdė, o padidino atlygintų žalų kiekį“, – pabrėžia draudimo bendrovės Turto žalų skyriaus vadovas.

Net kai svetingumo sektoriaus veikla yra sustabdyta, draudikas rekomendavo nepamiršti patalpų bei jose esančios įrangos priežiūros ir periodiško patikrinimo. „Kasdien aplankant objektą arba nepaliekant jo be žmogaus priežiūros, galima apsaugoti savo turtą nuo didelių nuostolių“, – pabrėžia G. Norkus.