Lietuviai, kaip ir kiti Baltijos šalių gyventojai, savo būstą vertina kaip svarbiausią materialų turtą. Tačiau šios vasaros liūtys ir audros privertė dar kartą permąstyti, kaip svarbu pasirūpinti jo apsauga. Draudimo bendrovės fiksuoja šimtus žalų atvejų, kuriuos lėmė gamtos stichijos – nuplėšti stogai, užlietas turtas, pažeisti elektros prietaisai.
Ar vis dažnėjančios stichijos tampa lemiamu veiksniu, skatinančiu gyventojus imtis veiksmų ir apdrausti savo nekilnojamąjį turtą?
„Pastarųjų mėnesių oro sąlygos parodė, kaip greitai stichija gali sunaikinti brangų turtą. Per šią vasarą jau užfiksavome 545 žalų atvejus, tiesiogiai susijusių su gamtos stichijų sukeltais padariniais. Dažniausiai pasitaikančios situacijos – užlieti rūsiai, per lubas besiveržiantis vanduo, kuris pažeidžia baldus, elektros prietaisus, grindų dangas. Taip pat registruojame ir stipraus vėjo padarytą žalą stogo konstrukcijoms, o žaibo iškrovos neretai sugadina namų techniką“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Jos teigimu, plačiai žiniasklaidoje aptariami didelių nuostolių atvejai – gaisrai, potvyniai, stichinės nelaimės – tampa viena iš priežasčių, dėl kurių žmonės susimąsto apie būsto draudimą.
Vien per vasarą „Gjensidige“ klientams Lietuvoje dėl gamtos stichijų atlyginome 200 tūkst. Eur nuostolių, o Baltijos šalyse – beveik 350 tūkst. Eur.
Būsto draudimas kaip galimybės apsisaugoti nuo finansinių nuostolių yra svarbiausias motyvas drausti būstą. Tai patvirtina ir „Gjensidige“ užsakymu atliktas „Nielsen IQ“ tyrimas Baltijos šalyse.
„Pastebime, kad dalis Baltijos šalių gyventojų iš tiesų mokosi iš kitų patirties – išgirdę apie rimtas potvynių ar kitų stichijų sukeltas nelaimes, jie nusprendžia apsaugoti savo turtą. Nors tai nėra pagrindinė motyvacija, šį aspektą kaip svarbų įvardijo 9 proc. respondentų Lietuvoje, 10 proc. – Latvijoje ir 7 proc. – Estijoje“, – teigia V. Katilienė.
Pagrindinė priežastis – finansinis saugumas
Remiantis tyrimo duomenimis, net 77 proc. lietuvių draudžia savo turtą tam, kad žalos atveju gautų kompensaciją. Latvijoje ir Estijoje šis rodiklis mažesnis – po 61 proc. gyventojų įvardija tai kaip pagrindinę priežastį. Tai rodo, kad lietuviai labiau nei kaimynai Baltijos šalyse orientuojasi į finansinę apsaugą ir siekia užsitikrinti nuostolių atlyginimą nelaimės atveju.
„Antroji pagal dažnumą priežastis, kodėl lietuviai draudžia savo būstą, yra noras jaustis saugiai. Šį motyvą nurodo 35 proc. respondentų Lietuvoje, dažniausiai tai – vyresnio amžiaus gyventojai (45-64 m.). Tuo tarpu Estijoje emocinio saugumo poreikis yra dar ryškesnis – net 55 proc. respondentų teigia, kad draudimą renkasi norėdami tiesiog jaustis ramiai, Latvijoje tai įvardijo 45 proc. apklaustųjų“, – apie tyrimo rezultatus pasakoja V. Katilienė.
Bankų reikalavimai – svarbus motyvas jaunimui
Tyrimo duomenys rodo, kad jaunesni gyventojai dažniau pasirenka būsto draudimą dėl bankų keliamų reikalavimų.
„Analizuodami rezultatus matome, kad 32 proc. 25-34 metų amžiaus respondentų nurodo, jog būsto draudimą pasirinko todėl, kad to reikalavo bankas, dažniausiai – sudarant būsto paskolos sutartį. Tai rodo, kad pirmąjį būstą įsigyjantys gyventojai vis dažniau susiduria su situacijomis, kai draudimas tampa ne pasirinkimu, o būtinybe“, – sako V. Katilienė.
Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą 2024 m. balandį atliko tyrimų bendrovė „Nielsen IQ“. Jos metu kiekvienoje šalyje buvo apklausta 1,6 tūkst. respondentų.