Siaučiant pūgai, anksti temstant keliuose gerokai išauga eismo įvykių rizika. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, 2023 - 2025 m. užfiksuota beveik 350 atvejų, susijusių su tamsiu paros metu pablogėjusiomis matomumo sąlygomis, o klientams dėl jų išmokėta daugiau kaip 334 tūkst. eurų draudimo išmokų.
Pavojus vairuotojams ir pėstiesiems padidėja, kai vienu metu sutampa keli rizikos veiksniai – tamsa, krituliai, šlapia ar slidi danga, ribotas apšvietimas ir tamsi apranga. Tokiose situacijose pėstieji susilieja su aplinka ir tampa sunkiai pastebimi net ir važiuojant nedideliu greičiu.
„Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė pabrėžia, kad tamsiu paros metu pėstieji vairuotojų matymo lauke išnyksta daug greičiau, nei galima būtų įsivaizduoti. Pasak jos, žmogų be atšvaitų vairuotojas dažniausiai pamato tik tada, kai iki jo lieka keliolika metrų. „Tokio atstumo nepakanka saugiai sustabdyti automobilį, net jei greitis nedidelis. Atšvaitas išplečia matomumo nuotolį net kelis kartus ir suteikia galimybę laiku sureaguoti. Tai – paprasta, bet gyvybiškai svarbi priemonė“, – sako V. Katilienė.
Pagrindinės priežastys, dėl kurių pėstieji tampa nepastebimi
Matomumą dar labiau apsunkina oro ir aplinkos sąlygos. Lietingu oru kelio danga tampa blizgi, o ant šlapio asfalto atsispindinčios šviesos akina ir iškraipo vaizdą. Dėl šio veidrodinio efekto vairuotojui tampa sunku įžiūrėti kelkraštį, todėl pėsčiasis be atšvaitų lengvai pranyksta tarp atspindžių.
Prieblandoje arba pereinant iš apšviestos gatvės į tamsesnę kelio dalį žmogaus rega nespėja greitai prisitaikyti. Kelias sekundes vairuotojas nemato aiškių kontūrų – tai kritinis momentas, kai pėsčiąjį be atšvaitų pastebėti itin sudėtinga. Situaciją dar labiau pablogina priešpriešinio eismo žibintai: ryškios šviesos laikinai apriboja gebėjimą matyti tamsoje, todėl net ir šalia važiuojamosios dalies esantis žmogus tampa visiškai nematomas.
Atšvaitai – veiksmingiausias būdas būti pastebėtiems
V. Katilienė akcentuoja, kad atšvaitas leidžia pėsčiąjį pastebėti iš gerokai didesnio atstumo ir suteikia vairuotojui laiko tinkamai sureaguoti. Ji rekomenduoja atšvaitus segėti taip, kad jie būtų matomi iš visų pusių ir nebūtų uždengti drabužių ar rankinės. Judantys atšvaitai – ant rankos ar kojos – pastebimi geriausiai, nes judesys iš karto patraukia vairuotojo dėmesį.
Rekomendacijos pėstiesiems
Ekspertė primena pagrindinę saugaus judėjimo taisyklę: užmiestyje ir neapšviestuose ruožuose pėstieji turi eiti prieš eismą, kad matytų artėjančius automobilius ir galėtų laiku pasitraukti, jei kyla pavojus. Tamsiu paros metu itin svarbu vengti judėjimo važiuojamąja dalimi ir rinktis saugius kelkraščius ar pėsčiųjų takus.
Kaip pasirūpinti vaikų ir augintinių saugumu tamsiu paros metu
Vaikai yra viena pažeidžiamiausių eismo dalyvių grupių, todėl jų saugumu būtina pasirūpinti ypač atsakingai. Mažieji ne visuomet suvokia, kad tamsoje yra nematomi, ir neįvertina atstumo iki artėjančių automobilių.
„Vaikų striukės, kuprinės ir drabužiai privalo turėti integruotų atšvaitų, tačiau dažnai to nepakanka. Einant tamsiu paros metu rekomenduojama naudoti ir papildomus kabančius ar juostinius atšvaitus“, – pabrėžia V. Katilienė.
Ji teigiamai vertina ir besiklostančią praktiką parūpinti atšvaitus ar šviečiančius antkaklius šunims. „Tai irgi sumažina įvykio riziką augintiniui netikėtai išbėgus į važiuojamąją dalį”, - teigia draudimo žalų ekspertė.
Kaip tinkamai segėti atšvaitą
Pasak V. Katilienės, norint, kad atšvaitas iš tiesų padėtų būti pastebėtiems, svarbu jį segėti tinkamai. Ji išskiria kelias esmines taisykles:
• kabantis atšvaitas turėtų būti prisegtas dešinėje pusėje, 30–90 cm nuo žemės;
• juostinis atšvaitas segamas ant rankos ar kojos, kad judėtų kartu su žmogumi;
• šviesą atspindinti liemenė – efektyviausias pasirinkimas einantiems neapšviestomis pakelėmis ar važiuojantiems dviračiu.
„Mūsų tikslas – ne tik atlyginti nuostolius, bet ir padėti jų išvengti. O tamsiuoju metų laikotarpiu tai padaryti itin paprasta – segėti atšvaitą ir būti matomiems“, – apibendrina V. Katilienė.