Artimiausiomis savaitėmis Lietuvoje prognozuojama padidėjusi potvynių rizika – dalyje šalies regionų vandens lygis gali siekti vidutinį ar net aukštesnį lygį. Vanduo gali užlieti ne tik pievas ar kelius, bet ir namus, namų rūsius bei kiemus.
Draudimo bendrovė „Gjensidige“ atkreipia dėmesį, kad potvynių rizika pastebimai didėja – žala vis dažniau fiksuojama ir tose vietovėse, kur anksčiau potvyniai buvo reti.
Pasak „Gjensidige“ Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, potvynio padariniai gyventojams neretai tampa dideliu finansiniu iššūkiu.
„Tvinstantis vanduo į patalpas gali patekti per labai trumpą laiką. Dažnai gyventojai įvertina tik matomą žalą – sugadintas grindis ar baldus, tačiau tikrasis nuostolių mastas paaiškėja vėliau. Vanduo gali pažeisti sienų konstrukcijas, šilumos izoliaciją, elektros instaliaciją, šildymo sistemas, buitinius prietaisus. Tokiais atvejais išlaidos gali išaugti dešimtimis tūkstančių eurų“, – sako V. Katilienė.
Žala pastato konstrukcijoms ir turtui
Anot ekspertės, didžiausi nuostoliai vandens yra padaromi pastato konstrukcijoms, esančioms žemiau ar ties grunto lygiu – rūsiuose, cokoliniuose aukštuose, garažuose. Užliejus šias erdves gali būti pažeidžiami pamatai, grindų dangos, sandėliuojami daiktai, dokumentai, technika ar net automobiliai.
Papildomą riziką kelia ir tai, kad vanduo gali patekti per langų ar durų sandūras, ventiliacijos angas, lietaus nuotekų sistemas ar kanalizacijos tinklus. Rizika didesnė ir tiems gyventojams, kurių namai stovi šlaituose ar žemumose, kur formuojasi paviršinio vandens sankaupos.
Svarbu įvertinti ir tai, kad potvyniai neretai prasideda naktį ar savaitgalį, kai kylantis vandens lygis pastebimas pavėluotai. Laiku nesiėmus veiksmų, net ir nedidelis užliejimas gali virsti reikšmingais finansiniais nuostoliais bei sudėtingu ir ilgai trunkančiu remontu.
Potvynių rizika: ką svarbu įsivertinti
V.Katilienė pabrėžia, kad gyventojai turėtų įsivertinti, ar jų turtas patenka į padidintos potvynio rizikos teritoriją. Valstybės institucijos yra parengusios potvynių rizikos žemėlapius, o savivaldybės ir atsakingos tarnybos taiko skirtingas parengties fazes – nuo nuolatinės stebėsenos iki aktyvaus reagavimo ar, esant poreikiui, evakuacijos.
„Potvynis yra draudžiamasis įvykis, kai jis yra staigus ir netikėtas. Todėl gyventojams svarbu ne tik įsivertinti riziką, bet ir konsultuotis su draudiku, kad būtų aišku, kokiomis sąlygomis turtas yra apsaugotas. Kuo daugiau aiškumo iš anksto, tuo mažiau netikėtumų ištikus nelaimei“, – teigia V. Katilienė.
Reikėtų imtis prevencijos
Anot „Gjensidige“ atstovės, dalies nuostolių galima išvengti jau dabar iš anksto pasirūpinus tinkamais sprendimais, kurie apsaugos ar bent sumažins vandens padaromus nuostolius.
Vandens nukreipimo sistema. Aplink pastatus rekomenduojama įrengti drenažo sistemas, leidžiančias lietaus ar potvynio vandenį efektyviai nukreipti toliau nuo pamatų. Tinkamai suprojektuotas ir reguliariai prižiūrimas drenažas mažina tikimybę, kad vanduo kaupsis prie pastato sienų ar prasiskverbs į rūsį.
Tinkama lietaus nuvedimo sistema. Būtina reguliariai valyti lietaus kanalizacijos sistemas. Užsikimšusi lietaus kanalizacija gali sutrikdyti sklandų vandens nutekėjimą ir padidinti riziką, jog vanduo pradės kauptis prie pastato konstrukcijų ar prasiskverbs į žemutines patalpas.
„Dažnu atveju žala atsiranda ne dėl potvynio masto, bet dėl sutrikusio vandens nutekėjimo. Užsikimšusi ar techniškai netvarkinga lietaus nuvedimo sistema neretai tampa pagrindine priežastimi, dėl kurios apsemiamas rūsys ar garažas“, – pabrėžia V. Katilienė.
Gyventojams, turintiems rūsius ar žemutines patalpas, rekomenduojama pasirūpinti papildomomis technologinėmis apsaugos priemonėmis.
Automatinės siurblinės sistemos. Rūsiuose ar kitose žemutinėse patalpose įrengti vandens siurbliai leidžia automatiškai pašalinti besikaupiantį vandenį ir sumažinti galimos žalos riziką.
Drėgmės jutikliai. Šios sistemos perspėja apie padidėjusį drėgmės ar vandens lygį dar ankstyvoje stadijoje. Laiku gautas signalas leidžia nedelsiant imtis prevencinių veiksmų ir išvengti didesnių nuostolių.
„Šiuolaikinės technologijos padeda užtikrinti operatyvų reagavimą. Net ir paprasti jutikliai gali padėti išvengti atvejų, kai apie užlietą rūsį sužinoma per vėlai – vandeniui jau pažeidus elektros instaliaciją ar apdailą“, – sako V. Katilienė.
Kaip elgtis prognozuojant potvynį
Prognozuojant potvynio grėsmę, svarbu nedelsiant imtis prevencinių apsaugos veiksmų.
Potvynių barjerai ir smėlio maišai. Laikinos ar nuolatinės vandens užtvaros gali apsaugoti duris, langus, garažo vartus ir kitus įėjimus. Tinkamai sukrauti smėlio maišai padeda nukreipti vandens srautus nuo pastato.
Elektros išjungimas. Esant užliejimo pavojui, rekomenduojama nedelsiant išjungti elektros tiekimą, kad būtų išvengta trumpojo jungimo ar gaisro.
Vertingų daiktų perkėlimas. Dokumentus, asmenines vertybes, buitinę techniką rekomenduojama perkelti į aukštesnius aukštus ar saugesnes vietas.
Automobilių apsauga. Transporto priemonių nereikėtų palikti žemose vietose ar požeminėse stovėjimo aikštelėse, jei prognozuojamas staigus vandens lygio kilimas.
Žmonių saugumas – svarbiausias prioritetas
Ekspertė pabrėžia, kad jokios materialinės vertybės nėra svarbesnės už žmonių saugumą.
„Stipriai pakilus vandens lygiui nerekomenduojama bristi ar važiuoti per apsemtas teritorijas – po vandeniu gali slėptis duobės, aštrūs daiktai ar pažeistos dangos. Taip pat kyla pavojus elektros įrenginiams ar infrastruktūrai. Jei situacija kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai, svarbiausia nedelsiant pasitraukti į saugią vietą ir pasirūpinti savimi bei artimaisiais“, – akcentuoja V. Katilienė.
Didėjanti potvynių rizika rodo, kad atsakingas pasiruošimas tampa ne pasirinkimu, o būtinybe. Tinkamai prižiūrimos inžinerinės sistemos ir iš anksto suplanuoti veiksmai gali padėti išvengti didelių finansinių nuostolių bei užtikrinti, kad stichija netaptų ilgalaikiu išbandymu visam namų ūkiui.