Gyvenimas Lietuvoje: svetimi tarp savų

 

Straipsniai, patarimai, ekspertų komentarai

  • 17.11.2017
    Ką daryti, kad santykiai neatšaltų? Atgal į pasimatymus!
    Daugiau
  • 15.11.2017
    Kelios taisyklės, kaip atskirti tikrus draugus nuo netikrų
    Daugiau
  • 14.11.2017
    Merūnas lietuviams siūlo paprastą būdą, padėsiantį tapti laimingesniems
    Daugiau
  • 08.11.2017
    Svarbiausios taisyklės, kaip sutarti su kaimynais
    Daugiau
  • 05.11.2017
    15min studijoje – apie lietuvių emocinę būseną su psichologu ir bendrovės „Gjensidige“ vadovu
    Daugiau
Kitos naujienos, reportažai ir komentarai apie „Rask laiko pokalbiui“

Tyrimai ir statistika rodo, kad jau baigiame susitaikyti su mintimi apie Lietuvos lyderystę emigracijos, savižudybių srityse, baigiame priprasti prie nuostatos, kad mūsų šalyje gyventi sunku. Ilgą laiką tai buvo siejama su ekonomikos krize, sumažėjusiomis pajamomis. Tačiau mokslininkai iškėlė klausimą, kodėl, ekonomikai pradėjus kilti, atlyginimams didėjant, situacija šalyje negerėja. Psichologai sako, kad priežasčių reikėtų ieškoti ne finansų, bet žmonių santykių srityje.

Lietuvoje jau kurį laiką griūva socialiniai ryšiai, žmonės jaučiasi svetimi, nėra gilesnių bendravimo tradicijų net artimiausioje aplinkoje – tokias tendencijas konstatuoja sociologai ir psichologai. Verslo atstovai teigia pastebintys, kad Lietuvoje gana stiprus žmonių nesaugumo jausmas, ir kartu žmonės per menkai rūpinasi savimi ir artimiausiais žmonėmis.

„Žmogaus studijų centro“ vadovas docentas Gintaras Chomentauskas sako, kad Lietuvoje jau daugelį metų vyksta nepastebimi dalykai, kurie nesusiję su ekonomika, nors joje dažniausiai ieškoma atsakymų.

„Atliekame periodinius tyrimus, norėdami suprasti priežastis, kas gi vyksta su mūsų šalies žmonėmis? Ekonomika atsigauna, atlyginimai didėja, bet gyventojai miršta nuo ligų, kurias lemia stresas, jie bėga iš šalies – kodėl? Tyrimai rodo, kad pinigai susiję su emocine savijauta tik tiems žmonėms, kurių pajamos yra labai žemos ir kurie sprendžia išgyvenimo klausimus. Tad pagrindinė mūsų bėdų priežastis – emocinė jausena“, – teigia G. Chomentauskas.

Anot jo, tyrimai rodo, kad tie žmonės, kurie jaučiasi priklausantys visuomenei ir savo socialinei aplinkai, turintys artimų žmonių – jie neemigruoja ir yra labiau patenkinti savo gyvenimu. Kuo mažiau žmogus jaučiasi susijęs su kitais žmonėmis, tuo jis turi mažiau vilčių dėl ateities, tuo jis prasčiau vertina savo situaciją, jaučiasi bejėgis ją keisti.

„Pasitenkinimas gyvenimu labiausiai susijęs su tuo, kaip žmogus jaučiasi tarp kitų žmonių. Žmogaus laimė slypi ryšiuose su kitais žmonėmis. Tad mes turime galvoti apie tai, kaip padėti žmogui išlaikyti ryšį su šeima, su draugais, su kaimynais, kaip padėti žmogui gerai jaustis artimiausioje socialinėje aplinkoje. Ir kartu labai svarbu, kad mes jaustume galintys daryti įtaką ir socialiniam gyvenimui plačiąja prasme, t. y. mūsų šalies gyvenimui. Jei bent vieno elemento nėra, žmonės pradeda jaustis esą ne savo vietoje, nereikalingi ir nesvarbūs. Ir svarbiausia to priežastis – susilpnėję socialiniai ryšiai“, – teigia mokslininkas.

Svetimi tarp savų

Lietuvos visuomenės tendencijas analizuojančio psichoterapeuto teigimu, net artimiausioje aplinkoje mes gana menkai palaikome artimus santykius, nes turime mažai įgūdžių bendrauti ir įsileisti kitus žmones į savo gyvenimą.

„Galime paklausti savęs, kada paskutinį kartą surengėme pasisėdėjimą su kaimynais? Kada sukvietėme draugus be jokios progos, tik tam, kad pabendrautume? Mes nerengiame socialinių vakarienių. Iš tiesų labai saugome savo artimą teritoriją ir privatų gyvenimą, labai atsargiai ten ką nors įsileidžiame, kiti žmonės mums atrodo svetimi. Jaučiamės nesaugūs su kitais žmonėmis, todėl sunkiai atsiveriame ir nuoširdesniems santykiams – su kaimynais, su draugais, su giminėmis, su nepažįstamais žmonėmis“, – vardija G. Chomentauskas.

Ir kartu jis pabrėžia paradoksą: kuo daugiau žmonių pažįstame, tuo saugiau tarp jų jaučiamės, tuo mažiau kiti asmenys ir aplinka mums atrodo grėsmingi.

„Kuo daugiau dalinamės savo emocijomis ir mintimis, tuo daugiau sulaukiame atgalinio ryšio iš kitų žmonių, taigi turime daugiau ir tvirtesnių santykių savo aplinkoje. Deja, mes dažniau galvojame, kad užsidaryti yra saugiau. Tačiau, neturėdami apie ką kalbėti su kitais žmonėmis, liekame vienatvėje ir patiriame dar didesnį nesaugumo jausmą“, – atkreipia dėmesį psichoterapeutas.

Jam pritaria draudimo bendrovės „Gjensidige“ vadovas Marius Jundulas. Jis sako pastebįs gana didelį Lietuvos ir kitų Vakarų šalių visuomenių skirtumą. Nepaisant to, kad Lietuvoje esame kur kas gerokai labiau sunerimę dėl savo šeimos, turto saugumo, mes kur kas menkiau juo rūpinamės nei vakariečiai. Ir tai veikiau susiję ne su finansinėmis galimybėmis, o su silpnais žmonių tarpusavio ryšiais – gyvename šia diena, nelabai esame linkę pasirūpinti kitais, nelabai ko tikimės iš rytdienos.

Verslas susirūpino visuomenės socialiniais santykiais

„Mes keliame sau klausimą, o kas gi lemia Lietuvos žmogaus saugumą jausmą? Analizavome situaciją, tyrimus, tarėmės su mokslininkais ir priėjome išvadą, kad pirmiausiai turime susirūpinti emocine mūsų visuomenės saugumo jausena, kurią lemia stipresni ar silpnesni tarpusavio ryšiai. Tyrimai rodo, kad mes neturime tvirtų tarpusavio santykių net ir artimiausioje aplinkoje – esame vienišių visuomenė. Ir tai lemia ne tik visuomenės socialinę ir psichologinę sveikatą, bet ir turi liūdnų padarinių ekonomikai. Emigracija yra tik vienas iš pavyzdžių“, – teigė M. Jundulas.

Pasak jo, „Gjensidige“ Lietuvoje atkreipė dėmesį į bene svarbiausią socialinę problemą – silpnus socialinius santykius.

„Tad ėmėmės atsakomybės ir norime atkreipti dėmesį į tai, kas tiesiogiai nesusiję su verslu, tačiau kas iš esmės lemia, ar turėsime su kuo ir kam kurti verslą rytoj. Norime atkreipti dėmesį į tai, kiek ir kaip mes bendraujame su kitais žmonėmis, kiek skiriame dėmesio ir laiko tarpusavio ryšiams palaikyti. Mes dirbame draudimo versle ir norime, kad mūsų šalies žmonės jaustųsi saugūs. Tarpusavio santykiai yra ta terpė, kurioje galime susikurti daugiau emocinio saugumo. Tad nuo šiol kviesime kiekvieną Lietuvos žmogų pabandyti atrasti daugiau laiko pokalbiui su artimiausiais žmonėmis, su draugais ar bendradarbiais“, – sako M. Jundulas.

„Žmogaus studijų centro“ vadovas G. Chomentauskas pritaria, kad Lietuvoje prasti tarpusavio santykiai yra bėda – iš čia ir mūsų aukšti mirtingumo rodikliai, ir toks didelis nepasitenkinimas gyvenimu.

„Mes esame suardę subtilų socialinių santykių tinklą ir toliau tai darome. Psichologiniai ir ekonominiai tokių procesų nuostoliai yra gana dideli. Paskutiniai psichologų moksliniai tyrimai pagrindžia mintį, kad galima prognozuoti, kiek ilgai žmogus gyvens, pagal tai, kiek jis turi emocinių ryšių. Svarbu netapti išmirštančia tauta ir dėl emigracijos, ir dėl to, ką kasdien darome su savimi“, – pabrėžė psichologas.