„Gjensidige“ skiria 10 tūkst. eurų pagalbą „Sidabrinei linijai“

16.04.2020

Naujausi pranešimai

  • 06.12.2024
    Kelionės draudimas kalėdiniam pabėgimui
    Daugiau
  • 06.12.2024
    Privalomasis draudimas žiemai
    Daugiau
  • 04.12.2024
    Susidūrimai su laukiniais gyvūnais keliuose: Baltijos šalyse išmokėta 5,8 mln. eurų
    Daugiau
Daugiau naujienų

Naujausi tyrimai rodo, kad Lietuvos žmonės pastarosiomis savaitėmis išgyvena neigiamų emocijų šuolį. Beveik pustrečio karto išaugo nerimą jaučiančių gyventojų, dvigubai padidėjo liūdesį išgyvenančių šalies žmonių skaičius. Tokia emocinė savijauta dėl koronaviruso grėsmės ir jį lydinčio karantino ypač būdinga vyresnio amžiaus žmonėms. Draudimo bendrovė „Gjensidige“, reaguodama į jų atskirtį karantino metu, pokalbių linijai „Sidabrinė linija“ skiria 10 tūkst. eurų pagalbą.

„Karantino metu vyresnio amžiaus žmonės yra izoliuoti ne tik nuo aplinkos, bet ir nuo savo artimųjų, kaimynų bei bičiulių. Šią atskirtį ypač jaučia nesinaudojantys internetu ir neturintys komunikacijos priemonių, kurios leidžia vaizdu bendrauti su kitais žmonėmis. Vienintelis jų bendravimo būdas – pokalbis telefonu. Prisidedame prie „Sidabrinės linijos“ veiklos suprasdami, kad pokalbiai pastaruoju metu vyresnio amžiaus žmonėms yra gyvybiškai svarbūs. Žmogiškojo ryšio šiomis dienomis reikia labiausiai“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Pasak M.Jundulo, draudimo bendrovė dovanoja pokalbius tiems, kuriems šiuo laikotarpiu labiausiai reikia kito žmogaus dėmesio, supratimo ir palaikymo. Už „Gjensidige“ padovanotą sumą pokalbių linijos specialistai karantino metu atsakys į daugiau nei 5 tūkst. vyresnio amžiaus žmonių skambučių.

Šiais metais „Sidabrinės linijos“ komanda skaičiuoja rekordiškai išaugusį draugystės pokalbių ir emocinės pagalbos poreikį: sausį įvyko 1 955 pokalbiai (42 000 min.), vasarį – 2 082 pokalbiai (41 896 min.), kovą – net 2 804 pokalbiai (54 285 min).

„Sidabrinės linijos“ skambučių centro konsultantės ir reguliariai su vyresnio amžiaus asmenimis bendraujantys savanoriai ne tik nuramina bei paguodžia savo pašnekovus, bet ir suteikia jiems visą informaciją ir konsultacijas apie pandemiją, primena rekomendacijas, kaip dera elgtis saugant save ir kitus, registruoja fizinės pagalbos poreikius, bendravimo stokojantiems pristato galimybę reguliariai kalbėtis su bendraminčiais telefonu.

„Nors pastaruoju metu mūsų pašnekovai dažniausiai klausia, kiek čia viskas truks, kada galėsime vėl gyventi laisvai ir nevaržomai, kaip mano sodas, daržas, ar laiku gausiu pensiją, kaip tvarkyti sveikatos klausimus, kada dirbs gydytojai, tačiau už visų šių kasdienių klausimų slepiasi vienintelis dalykas – nerimas dėl ateities. Ganėtinai dideliame negatyvios informacijos fone vyresnio amžiaus žmonėms labai svarbu išgirsti, jog viskas bus gerai, pandemija baigsis, jie sulauks reikalingos pagalbos, nebus palikti vieni likimo valiai. Mūsų darbas ir yra užtikrinti, kad to nerimo jiems būtų kuo mažiau“, – kalbėjo „Sidabrinės linijos“ vadovas Marius Čiuželis.

„Lietuvos žmonių emociniam saugumui skiriame ypatingą dėmesį. Mūsų trečius metus vykdoma socialinė iniciatyva „Rask laiko pokalbiui“ skatina žmones skirti daugiau laiko artimiesiems, mažinti visuomenės susvetimėjimą ir stiprinti saugumo jausmą. Kiekvienais metais prisidedame prie visuomenės emocinio klimato tyrimo. Emocinio saugumo tema tapo mūsų įmonės bendravimo filosofija“, – sakė draudimo bendrovės generalinis direktorius.

Draudikai prie Lietuvoje veikiančių pokalbių linijų veiklos prisideda jau nebe pirmą kartą. Dvejus pastaruosius metus įmonė lėšas, skirtas kalėdinėms dovanoms, pervedė trims pokalbių linijoms, kurios teikia palaikymą ir pagalbą skirtingo amžiaus žmonėms, neturintiems su kuo pasikalbėti. Kovo 25-30 d. „Žmogaus studijų centro“ atliktas tyrimas, prie kurio prisidėjo draudimo bendrovė, rodo, kad Lietuvoje nerimą patiriančių žmonių padaugėjo nuo 26,1 proc. iki 64,3 proc., jaučiančių liūdesį asmenų skaičius išaugo nuo 21,9 proc. iki 46,8 proc., išgyvenančių pyktį – nuo 19,8 proc. iki 35,6 procentų. Apklausą atliko „Baltijos tyrimai“.