Baltijos šalių tyrimas: Lietuvos verslininkams svarbiausia greitis ir išmokų dydis

16.08.2017

Naujausi pranešimai

  • 14.11.2017
    Šildymo sezono pradžia audringa: būstą niokoja vanduo ir liepsnos
    Daugiau
  • 09.11.2017
    Draudikai taikosi prie emigrantų: vis daugiau Lietuvos automobilių apdraudžiama iš užsienio
    Daugiau
  • 06.11.2017
    Naujovė Lietuvos vairuotojams – pagalbos kelyje kortelė
    Daugiau
Daugiau naujienų

Lietuvos verslininkai iš paslaugas jiems teikiančių bendrovių tikisi ne nuolaidų, o greito ir operatyvaus reagavimo įvykus nenumatytoms aplinkybėms. Atliktas tyrimas parodė, kad mūsų šalies įmonių vadovų pagrindiniai lūkesčiai draudimo bendrovėms yra greitas reagavimas nelaimės atveju ir kuo didesnės išmokos.

Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta verslo atstovų nuomonės apklausa.

Tyrimo duomenimis, 77 proc. Lietuvos verslininkų iš draudikų tikisi greito reagavimo įvykus nelaimei, o 72 proc. mūsų šalies verslo atstovų išreiškė lūkestį sulaukti kuo didesnės išmokos ir kuo geresnio jų poreikių supratimo. Šiuos prioritetus dažniausiai minėjo Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių vadovai. Daugiau nei 10 darbuotojų turinčių įmonių vadovai išskyrė jų poreikių supratimo svarbą.

Atliktas tyrimas parodė, kad greitų išmokų iš draudimo bendrovių tikisi 64 proc. Lietuvos verslininkų, o 44 proc. jų yra reikalingi draudikų patarimai ir profesionalios konsultacijos. Tik 42 proc. mūsų šalies darbdavių paminėjo nuolaidų svarbą.

„Analizuojame Lietuvos verslo atstovų situaciją, kuri, tyrimo duomenimis, kiekvienais metais keičiasi. Per pastaruosius trejus metus 14 proc. išaugo greito reagavimo poreikis – vis daugiau šalies verslininkų iš mūsų tikisi operatyvumo. Svarbu pažymėti, kad Latvijoje šis verslo atstovų lūkestis augo vos keliais procentais. Tuo tarpu Estijoje greito reagavimo ir greitų išmokų lūkestis pastaraisiais metais 18 proc. sumažėjo. Tarp estų verslininkų 20 proc. išaugo kuo didesnės išmokos poreikis“, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Pasak M. Jundulo, būtina atkreipti dėmesį, kad ne visada skubiai atliktas darbas ar mažiausia kaina gali užtikrinti tinkamiausią draudimo apsaugą. „Kiekvienas verslininkas turėtų įvardinti savo poreikius, atkreipti dėmesį į verslo specifiką ir tik jai būtinas grėsmes. Visada svarbiausia rinktis tai, kas geriausiai atitinka įmonės poreikius ir tinkamiausiai apsaugo verslą. Svarbu išsiaiškinti draudimo paslaugos detales ir iš anksto aiškiai žinoti, kokia apsauga priklausančiai bendrovei yra užtikrinama nelaimės atveju. Dažnai susiduriame su situacija, kad verslininkai tikisi turį įvairesnę ir didesnę draudimo apsaugą nei ją iš tiesų yra įsigiję ir įvardiję draudimo paslaugų sutartyje“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius.

Jo teigimu, nieko nestebina, kad besidraudžiantis verslininkas nori greitai bei nebrangiai apdrausti verslą ir gana dažnai neturi nei laiko, nei noro gilintis į pasiūlytus draudimo variantus. „Labai dažnai draudimo ekspertų bandymai detaliau išaiškinti kliento situaciją, nustatyti jo verslui kylančias rizikas ir pasiūlyti labiausiai apsaugantį variantą lieka neišgirsti. Tačiau ši lazda visada turi kitą galą – ištikus nelaimei verslininkai būna priversti gilintis į draudimo sąlygas ir pamato, kad minimalus draudimo variantas nepadengia jų nuostolių“, – tvirtino M. Jundulas.

Jo teigimu, neretai draudimo ekspertų pateiktos rekomendacijos, kurios leistų išvengti ar sumažinti nelaimės tikimybę, taip ir lieka neįgyvendintos. „Verslininkai dažnai nenori investuoti į papildomas verslo saugumą didinančias priemones manydami, kad visą su nelaimingais atsitikimais susijusią riziką paprasčiau perduoti draudikui. Tačiau dažnai pamirštama, kad įgyvendinus rekomendacijas nelaimės apskritai galima išvengti, o tuo pačiu tikėtis ir palankesnių draudimo sutarties sąlygų“, – aiškino vadovas.

M. Jundulas ragina verslininkus skirti daugiau dėmesio pasirašomai draudimo sutarčiai ir atidžiau vertinti pasirinktą draudimo apsaugą.

Reprezentatyvi verslininkų apklausa Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atlikta lygiomis dalimis apklausiant daugiau nei 600 respondentų visose trijose Baltijos šalyse.