Slidinėjimo kelionių realybė: šiemet susižeidžia rečiau, bet rimčiau

06.02.2019

Naujausi pranešimai

  • 22.08.2019
    Eismo pavojai užsienyje: kokias rizikas būtina įvertinti sėdant prie vairo
    Daugiau
  • 19.08.2019
    Įpročiai prie vairo: estams rizikingas plepėjimas telefonu – nė motais, atsakingiausiai elgiasi lietuviai
    Daugiau
  • 14.08.2019
    Tyrimas: ką Lietuvos žmonės vadina idealiomis atostogomis
    Daugiau
Daugiau naujienų

Draudimo bendrovė „Gjensidige“ atkreipia dėmesį, kad šią žiemą fiksuojama mažiau įvykių, ištinkančių slidinėjimo mėgėjus užsienyje. Tačiau slidininkai patiria sudėtingesnes traumas, kurioms reikia rimtesnio gydymo. Daugiausia įvykių fiksuojama Italijos, Prancūzijos ir Austrijos slidinėjimo kurortuose, kur keliaujama dažniausiai.

„Šiemet fiksuojame sumažėjusį rankų patempimų, išnirimų ir lūžių skaičių. Didžioji dalis – daugiau nei pusė –iki šiol registruotų įvykių yra kojų traumos. Dažniausiai pasitaiko kelio raiščių plyšimai ir patempimai, kojos kaulų lūžiai. Šiemet vidutinė išmoka už tokį sužeidimą sudaro 1 tūkst. eurų, nes dažniau prireikia skubios operacijos, specialaus transportavimo namo ir panašių paslaugų. Neseniai vienam klientui, patyrusiam kojos traumą, atlyginome beveik 6 tūkst. eurų“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Sveikatos, kelionių ir asmens žalų skyriaus vadovė Ana Taraitienė.

Pasak A.Taraitienės, kojas žmonės dažniausiai susižaloja leisdamiesi slidėmis. „Slidininkai dažnai patiria ir kelių traumas, o slidinėjimo naujokai pasitempia raiščius ar persuka blauzdas, bandydami suvaldyti slides. Tuo tarpu snieglentininkai dažniausiai susižaloja rankas, nugarą, o ypač – raktikaulį“, – pastebėjo draudimo bendrovės atstovė.

„Gjensidige“ duomenimis, beveik 40 proc. visų užfiksuotų traumų sudaro rankų sužalojimai ir patempimai. Taip pat kenčia ir sąnariai. „Apie sąnario išnirimą signalizuoja staigus ir aštrus skausmas bei neįprasta rankų ar kojų padėtis. Didelė kraujosruva perspėja apie kur kas rimtesnę bėdą – trūkusį raištį. Aštrus, nuolatinis skausmas – dažniausias kaulo lūžio signalas“, – kalbėjo žalų ekspertė.

8 proc. visų kalnuose patiriamų traumų sudaro nugaros ir šonkaulių sužalojimai bei sumušimai. „Krentant ant žemės dažniausiai atsiremiama rankomis arba krentama ant nugaros. Didžioji dalis žmonių krisdami išvengia rimtų susižeidimų, tačiau šiemet jau keli klientai į mus kreipėsi dėl rimtų nugaros traumų ir šonkaulių lūžių“, – sakė A.Taraitienė.

Ji atkreipė dėmesį į aplinkybes, kuomet nelaimės kalnuose atsitinka dažniausiai. „Krisdami arba susidūrę su kitu slidininku Lietuvos žmonės slidinėdami patiria didžiąją dalį nelaimių ir sužalojimų“, – tvirtino A. Taraitienė.

Pasak draudimo bendrovės atstovės, šiemet, kaip ir pernai, daugiausia pagalbos prašymų sulaukiama iš klientų, slidinėjančių Italijoje (35 proc.), Prancūzijoje (32 proc.), Austrijoje (16 proc.). Mažiau pranešimų šiais metais gauname iš Ukrainos. Pernai jie sudarė 8 proc., o šiemet – tik 2,4 proc. visų pranešimų.

4 svarbiausi patarimai, įvykus traumai kalnuose:

1. Kvieskite pagalbą. Kuo skubiau kreipkitės į artimiausią gydymo įstaigą ir užfiksuokite įvykį.

2. Stenkitės nejudėti ir traumuotą skaudančią vietą laikyti ramybės būsenoje. Kol atvyks transportas, kuriuo gelbėtojai jus gabens į gydymo įstaigą, stenkitės nejudėti, kad mažiau pažeistumėte sužalotą vietą.

3. Laukdami pagalbos šaldykite sumuštą vietą, jei žaizda nėra atvira. Jei skausmas stiprus ir sunku kentėti, malšinkite šaltomis sniego gniūžtėmis. Bus lengviau sulaukti gelbėtojų.

4. Praneškite apie nelaimingą atsitikimą savo draudimo bendrovei, kad ji kuo skubiau galėtų pradėti organizuoti reikalingą pagalbą ir gydymo išlaidų apmokėjimą.