Apie skysčių svarbą keliaujant į šiltuosius kraštus: ką gerti ir kaip išvengti dehidratacijos

16.07.2019

Naujausi pranešimai

  • 10.10.2019
    Tyrimas: Lietuvos ir Estijos vairuotojų svajonių automobilis – visureigis, penktadalis lietuvių neabejingi elektromobiliui
    Daugiau
  • 02.10.2019
    Namų darbai tėvams: kaip saugiai išlaipinti vaikus prie ugdymo įstaigų
    Daugiau
  • 26.09.2019
    Tyrimas: lietuviai laisvalaikį leidžia sodybose, estai – prie kompiuterio ir televizoriaus
    Daugiau
Daugiau naujienų

Kaitrios saulės ir šilto oro išsiilgę Lietuvos gyventojai įpusėjus vasarai aktyviai traukia į šiltuosius kraštus. Nors iš lietuviškos lietingos vasaros per kelias valandas persikelti į kaitrą yra malonu, tačiau drastiškus temperatūros ir klimato pokyčius atlaiko ne kiekvieno keliautojo organizmas. Draudikai įspėja, kad temperatūros „žirklės“ dažniausiai sukelia staigias organizmo reakcijas.

Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Sveikatos, kelionių ir asmens žalų skyriaus vadovės Anos Taraitienės, du trečdaliai dehidratacijos atvejų atsiranda dėl gastroenterito, kiek mažiau dėl saulės smūgio ir tonzilito. „Dehidratacija gali ištikti dėl karšto klimato, aukštos temperatūros, keliautojui neįprasto kasdienio režimo bei egzotiško maisto“, – aiškino A. Taraitienė.

Vaikai nusilpsta greičiausiai

„Gjensidige“ duomenimis, dažniausiai su dehidratacija užsienyje susiduria vyresnio amžiaus žmonės, taip pat sergantieji diabetu, vartojantys diuretikus, kraujo spaudimą reguliuojančius vaistus ar kitus medikamentus. Į rizikos grupę, anot draudimo bendrovės atstovės, įtraukti ir kūdikiai bei vaikai, kadangi jie kelionėse dažnai serga gastroenteritu, kuris pasireiškia simptomais, sukeliančiais dehidrataciją.

Šeimos gydytojas Julius Dabkus atkreipė dėmesį, jog keliautojai su kūdikiais ir mažais vaikais turėtų būti ypač atsargūs. „Mažų vaikų organizme vandens yra daugiau nei suaugusiųjų, o ir jų medžiagų apykaita vyksta sparčiau, todėl dehidratacijos simptomai jiems pasireiškia daug greičiau nei suaugusiesiems. Tėveliai kelionėse turėtų itin atidžiai prižiūrėti vaikus ir nuolat rūpintis, kad šie gertų pakankamai vandens. Taip pat reikėtų keliaujant į užsienį pasiruošti galimiems dehidratacijos atvejams: turėti probiotikų ir elektrolitų, o pasireiškus simptomams atostogaujantieji turėtų nerizikuoti ir kreiptis profesionalios pagalbos į medikus“, – sakė šeimos gydytojas.

Stiprus troškulys – pirmasis signalas

Pasak J. Dabkaus, iš anksto žinant, kad teks ilgai būti lauke esant aukštai temperatūrai ar užsiimant aktyvia fizine veikla, svarbu imtis dehidratacijos prevencijos priemonių ir stebėti savo savijautą. „Iš pradžių dehidratacija gali pasireikšti stipriu troškuliu, išdžiūvusia burna, galvos svaigimu ar silpnumu, širdies virpėjimu ir „permušimais“. Kiti požymiai – sumažėjęs prakaito ir šlapimo kiekis, tamsesnė šlapimo spalva, taip pat rodo, jog organizmui trūksta skysčių“, – vardijo J. Dabkus.

Gydytojas perspėjo, jog pastebėjus kurį nors iš šių simptomų reikėtų gerti daug skysčių, geriausia –negazuoto mineralinio vandens, o būklei negerėjant ar kūno temperatūrai pakilus virš 38 laipsnių, atsiradus vangumo ar silpnumo jausmui, sutrikus kalbai, skubiai kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus. Jo teigimu, itin didelis vandens kiekio organizme praradimas ekstremalioje situacijoje gali baigtis ir mirtimi.

„Ilgo stacionarinio gydymo dehidratacijos atvejais dažniausiai nereikia, tačiau daugumai reikalinga skysčius atstatanti lašinė. Todėl tenka praleisti gydymo įstaigoje nuo pusdienio iki kelių parų, vėliau rekomenduojamas poilsis viešbutyje, taigi, atostogų pramogų laikas gerokai sutrumpėja,“ – sakė draudimo bendrovės atstovė.

Diagnozei galima užbėgti už akių

Anot J. Dabkaus, esant karštam orui, geriausia gerti vėsų, tačiau ne ledinį mineralinį vandenį be angliarūgštės, atsivėsinti gali padėti ir ledai iš vaisių sulčių. „Labiausiai vengti reikėtų gėrimų, turinčių kofeino ar alkoholio, nes šios medžiagos skatina skysčių šalinimą iš organizmo. Skysčius gerti reikia net ir tada, kai troškulio nejaučiame, nes tinkamą skysčių kiekį organizme būtina palaikyti nuolat“, - patarė šeimos gydytojas.

Jo teigimu, atostogaujant šalyse, kur temperatūra perkopia 30 laipsnių šilumos, suvartojamą vandens ir kitų skysčių kiekį reikia gerokai padidinti. „Išvengti perkaitimo taip pat padeda laisvi, šviesių spalvų drabužiai, galvos apdangalas. Esant poreikiui, gali padėti vėsus dušas ar drėgnas rankšluostis. Vykstant į kelionę labai svarbu tinkamas planavimas, reikėtų sekti orų prognozes bei atitinkamai susiplanuoti veiklas. Karščiausiu paros metu, nuo vidurdienio iki 16 val., geriausia vengti aktyvios fizinės veiklos, pasiieškoti pavėsio ir vėjo perpučiamos vietos“, – kalbėjo J.Dabkus.

Prie baseino – daugiau traumų

Anot draudimo bendrovės atstovės, šią vasarą poilsinėse kelionėse dažnai pasitaiko ir traumų prie baseino. „Paslydus susižalojamas veidas, rankos arba kojos. Nepatikrinus gylio ir neriant į vandenį taip pat gali patiriami įvairūs sumušimai. Kai kuriems keliautojams pasimaudžius baseine gali kilti alergija, taip pat dažnai užsikiša ausys, prasideda ausų uždegimas – otitas“, – pasakojo A. Taraitienė.

Asmens žalų ekspertės teigimu, prie baseino įvykusios nelaimės sudaro 5 proc. visų draudžiamųjų įvykių, tačiau ne visi klientai papasakoja, kokiomis aplinkybėmis susižeidė ir patyrė traumą, todėl tikėtina, kad tokių nelaimingų atsitikimų įvyksta ir daugiau. A. Taraitienė perspėjo, jog paslysti galima ir ant slidžių akmenų besimaudant jūroje, ne tik prie baseino.

Draudimo bendrovės atstovė ragino poilsiautojus būti atsargiais, jei įmanoma, vengti šlapio grindinio prie baseino, avėti gumines šlepetes, kurios neleistų paslysti. Prieš neriant į baseiną būtina patikrinti jo gylį. Taip pat patariama saugoti ausis, nes patekęs vanduo gali tapti užgulusių ausų priežastimi, o kai kuriais atvejais tai gali baigtis ir ausų uždegimu.