Draudikai: namų rūsiai ir terasos jau skęsta

23.02.2021

Naujausi pranešimai

  • 03.03.2021
    Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius
    Daugiau
  • 23.02.2021
    Draudikai: namų rūsiai ir terasos jau skęsta
    Daugiau
  • 22.02.2021
    Į vietines trasas slidininkai neria stačia galva
    Daugiau
Daugiau naujienų

Gausų šios žiemos sniegą ėmė aktyviai mažinti kitas gamtos reiškinys – atodrėkis. Paprastai Pamario krašte ir kituose šalies regionuose jis atneša potvynius, tačiau draudikai sako, kad esant atodrėkiui patvinsta ne tik keliai bei pievos, bet ir žmonių rūsiai, ūkiniai pastatai, terasos, gyvenamos patalpos ir jose esantis turtas.

„Atodrėkio metu žmonėms nelaimes sukelia ant stogų tirpstantis sniegas arba ant žemės susikaupęs paviršinis vanduo. Jis turėtų nutekėti į lietaus kanalizaciją, susigerti į žemę arba išgaruoti. Kadangi dabar oro temperatūra nėra pakankamai pakilusi, kad vanduo galėtų išgaruoti, į žemę taip pat dar negali susigerti dėl žemės sluoksniuose esančio įšalo. Šiomis dienomis tirpstant sniegui susidarantis vanduo gali pasišalinti tik per lietaus kanalizaciją“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovas Giedrius Norkus.

Jei ši sistema funkcionuoja prastai ar yra užsikimšusi, tuomet, pasak G. Norkaus, paviršinis vanduo negali nutekėti ir aplink pastatus susidaro balos. Daugumos pastatų konstrukcijos – pamatai, angos – neatlaiko perteklinio vandens, jis patenka į patalpas ir pridaro žmonės žalos“, – tvirtina draudimo bendrovės atstovas.

Pasak G. Norkaus, dėl besikaupiančio paviršinio vandens nukenčia tiek su stogais, tiek su žeme besiribojančios patalpos.

Vanduo prasiskverbia kiaurai

Jo teigimu, pastarąjį savaitgalį itin staigiai atšilus orams sniegas ėmė tirpti tose vietose, kur žmonės nebuvo jo nusivalę. „Matome, kad nemaža dalis gyventojų sniego nuo stogų nenukasė, todėl gyvenamųjų namų viršutiniuose aukštuose fiksuojame ne tik drėgmės pažeistas pastoges bei sienas, bet ir kiaurai bėgantį vandenį į gyvenamąsias patalpas“, – sako G. Norkus.

Jis atkreipia dėmesį, kad šlaitiniai namų stogai dažnai būna uždengti šiferiu ar kita stogo danga, kurios lakštai persidengia. Jei vanduo teka žemyn, jis nuteka sklandžiai. Kai sniegas nuo stogo nenuvalytas, vietose, kur jungiasi stogo dangos lakštai, sniegas tirpsta ir leidžiasi ne žemyn stogo šlaitu, o kaupiasi po sniego sluoksniu ir skverbiasi į pastatą. Tuomet pažeidžiamos gyvenamųjų patalpų lubos, sugadinami viduje esantys daiktai“, – kalba Turto žalų skyriaus vadovas.

Jis atkreipia dėmesį, kad nuo stogo laiku nenuvalyta sniego danga kelia pavojų lietvamzdžių sistemai. „Sunkus, sudrėkęs sniegas gali nulaužti lietaus nuvedimo latakus ir lietvamzdžius privačiuose namuose. Nuo stogų ir lietvamzdžių nutysę varvekliai krisdami padaro žalą šalia namų stovinčių transporto priemonių stogams, bagažinėms ir variklių gaubtams. Kartais netgi sunkiai nukenčia žmonės – patiria smegenų sutrenkimus ar kitas galvos traumas“, – kalba G. Norkus.

Šlaituose – didesnė užliejimo rizika

Draudikas sako, kad net ir prasidėjus atodrėkiui nėra per vėlu imtis sniego kasimo darbų. „Būtina jį nuvalyti nuo stogų, stoginių ir terasų. Bent vieno metro atstumu nuo pastato reikėtų atkasti sniego pusnis aplink visą pastatą ir kuo toliau jį nustumti nuo statinių“, – pataria Turto žalų skyriaus vadovas.

Jis atkreipia dėmesį, kad dar daugiau dėmesio atodrėkio grėsmėms turėtų skirti gyventojai, kurių namai stovi šlaituose bei lomose. „Staigaus atodrėkio metu žemė nesugeba sugerti dėl tirpstančio sniego atsiradusio didelio kiekio vandens ir pastatas ar vienas jo šonas atsiduria vandens apsuptyje. Tokio atveju sniegą aplink pastatą reikėtų periodiškai valyti gerokai didesniu spinduliu nei įprasta, pasitelkiant ir sniego valymo techniką“, – sako G. Norkus.

Po netikėtų potvynių – kapitalinis remontas

Nors netikėtose vietose patvinstančios upės, išskyrus Pamario kraštą, Lietuvoje nėra dažnas reiškinys, tačiau, pasak draudiko, atodrėkio metu yra patvinęs Nevėžis ties Panevėžiu, Nemunas ties Kaunu. „Susidariusios ledo sangrūdos upes patvenkia pačiose netikėčiausiose vietose. Upių vanduo pakyla tiek, kad jis patvinsta ne tik rūsiuose, bet ir pirmuosiuose aukštuose“, – sako draudikas.

Turto žalų ekspertas rekomendavo esant potvynio rizikai kelti daiktus aukštyn. „Jei namo apdaila ir bus sugadinta, pavyks apsaugoti namuose esantį turtą. Per potvynius vienas namų ūkis patiria kelias dešimtis tūkstančių eurų siekiančius nuostolius“, – pasakoja G. Norkus.