Tyrimas: Baltijos šalių gyventojus bėdoje dažniausiai gelbsti sutuoktiniai

21.08.2020

Naujausi pranešimai

  • 18.06.2021
    Sužinokite, kaip kaimynai per karantiną tapo svarbiausiais žmonėmis
    Daugiau
  • 16.06.2021
    Eismo ypatumai: trečdalis žmonių nevažinėja viešuoju transportu, septintadalis – nevaikšto pėsčiomis
    Daugiau
  • 07.06.2021
    Nauja šių metų tendencija: atostogauti į užsienį – su ES sertifikatu
    Daugiau
Daugiau naujienų

Tyrimas parodė, kad didžioji dalis Baltijos šalių gyventojų nutikus nelaimei pagalbos kreiptųsi į vieną žmogų – partnerį ar sutuoktinį. Iš visų Baltijos šalių, Lietuvos žmonės bėdoje dažniausiai kliautųsi antrąja puse. Latvijos gyventojai dažiau nei kiti kaimynai įvykus nelaimei kreiptųsi į draugus. Ištikus bėdai Estijos ir Lietuvos gyventojai visiškai neprašytų kolegų pagalbos.

Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Nielsen“ atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa.

„Baltijos šalių žmonės bėdas yra linkę spręsti su artimiausiais žmonės. Dažniausiai – tik su partneriu ar sutuoktiniu, kartais – su tėvais, draugais ir giminėmis. Šią vasarą tokią tendenciją matome ir keliuose. Žmonės daugiau keliauja automobiliais, todėl pastaraisiais mėnesiais padaugėjo įvykių ir pagalbos kelyje kreipimųsi. Kai transporto priemonių gedimai ar kitos bėdos neįveikiamos kartu su artimaisiais, kviečiamos pagalbos kelyje tarnybos“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Tyrimo duomenimis, įvykus nelaimei pirmiausiai į sutuoktinį ar partnerį pagalbos kreiptųsi 54 proc. Lietuvos, 50 proc. Estijos ir 46 proc. Latvijos gyventojų.

„Matome, kad lietuviai nelaimėje labiausiai kliaujasi antrąja puse. Bičiulių, kaimynų ir kolegų – ne šeimos žmonių – į asmenines bėdas Baltijos šalių gyventojai nėra linkę įtraukti. Stengiasi spręsti jas kuo siauresniame rate žmonių“, – kalba draudikė.

Vietoj artimųjų – specialistų pagalba

Jos teigimu, dažnai netikėtos nelaimės žmones aplanko kelyje, tačiau vis daugėja atvejų, kai savarankiškai, be specialistų jos nėra išsprendžiamos. „Žinoma, moralinis artimųjų palaikymas nelaimėje itin svarbus, tačiau nereikėtų vengti kreiptis ir prašyti specialistų pagalbos“, – tvirtina draudimo bendrovės atstovė.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, pagalbos prašymų skaičius šią vasarą, lyginant su praėjusių metų vasaros mėnesiais, išaugo 28 procentais. Dažniausia priežastis, dėl ko vairuotojai kviečia pagalbos kelyje tarnybą, yra vasaros mėnesiais padažnėjantys eismo įvykiai, po kurių automobilis nebegali važiuoti. Transportavimo paslaugos reikalingos 68 proc. į pagalbos kelyje specialistus šią vasarą skambinusių klientų, 16 proc. žmonių buvo reikalingas pakaitinis automobilis“, – pasakoja V. Katilienė.

Pasak jos, antra svarbi priežastis – automobilio gedimai kelyje. „Gjensidige“ duomenimis, net 19 proc. pagalbos kelyje iškvietimų susiję su variklio gedimais, dešimtadalis – su ratų bei padangų pažeidimais. „Dažniau nei įprasta fiksuojame ir akumuliatorių išsikrovimo atvejus bei generatoriaus gedimus.Žmonės daugiau keliauja automobiliais, į keliones vyksta ir senesniais automobiliais, kuriais anksčiau važiuodavo tik trumpus atstumus. Tikėtina, kad labiau susidėvėjusios detalės tiesiog „neatlaiko“, – sako draudikė.

Kolegos bėdoje – ne pagalbininkai

Tyrimo duomenys rodo, kad draugų pagalbos nelaimėje prašo tik 6 proc. Lietuvos gyventojų. Latviai ir estai draugais kliaujasi dažniau. Draugų pagalbos rankos bėdoje kreipiasi 9 proc. Estijos ir 12 proc. Latvijos gyventojų.

„Matome, kad Lietuvos gyventojams labiau svarbi artimos aplinkos parama, Latvijos gyventojai dažnai prašo draugų pagalbos. Be to, skaičiai rodo, kad beveik niekas asmeninėje bėdoje nesikreiptų pagalbos ir į kolegas“, – sako draudimo bendrovės atstovė.

Po 6 proc. Latvijos ir Estijos, bei 4 proc. Lietuvos žmonių bėdą stengtųsi įveikti patys, be kitų žmonių pagalbos, rodo tyrimas.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta jos metu apklausiant 4 800 Baltijos šalyse gyvenančių žmonių.