Naujausi duomenys: nutikus nelaimei dauguma lietuvių pasikliauja vieninteliu žmogumi

22.04.2020

Naujausi pranešimai

  • 04.06.2020
    Naujausi duomenys: kaip Lietuvos žmonės atostogaus šią vasarą
    Daugiau
  • 20.05.2020
    Patarimai vairuotojams: po karantino į gatves – tik nuplovus langus ir patikrinus padangas
    Daugiau
  • 13.05.2020
    Elektronines eismo įvykių deklaracijas pildė 1 iš 20 vairuotojų, šį būdą žino – kas antras
    Daugiau
Daugiau naujienų

Tyrimas parodė, kad didžioji dalis Lietuvos žmonių nutikus nelaimei pagalbos kreiptųsi į vieną žmogų – partnerį ar sutuoktinį. 54 proc. mūsų šalies gyventojų bėdoje kliautųsi antrąja puse. Vos 6 proc. pagalbos kreiptųsi į draugus, 2 proc. – į kaimynus. Ištikus bėdai Lietuvos gyventojai visiškai neprašytų kolegų pagalbos.

Tai parodė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „AC Nielsen Baltics“ šių metų vasarį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.

Neskaitant sutuoktinio ar partnerio, 15 proc. Lietuvos žmonių bėdoje pirmiausia kreiptųsi į tėvus, dešimtadalis prašytų brolių ar seserų pagalbos, rodo tyrimas. Vyrai kiek dažniau nei moterys tikėtųsi, kad jiems pirmiausia pagelbės tėvai, tuo tarpu moterys pagalbos ranką ištiesti dažniau prašytų giminaičių.

Bėdoje – tik į šeimos narius

„Tyrimas atskleidžia tendenciją, kad mūsų visuomenė nėra linkusi itin plačiai dalintis asmeninėmis bėdomis. Žmonės jas sprendžia savose šeimose. Dažniausiai – tik su partneriu ar sutuoktiniu, kartais – su tėvais ir giminėmis. Matome, kad pagalba yra sutelkta pačioje artimiausioje aplinkoje. Tyrimas parodė, kad joje Lietuvos žmonės jaučiasi saugūs. Labiausiai rūpinamasi ir yra saugomi patys artimiausi žmonės“, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Tyrimas parodė, kad draugų, bičiulių ir kaimynų – ne šeimos žmonių – į asmeninius reikalus šalies gyventojai stengiasi neįtraukti. Į kolegas asmeninėje bėdoje nesikreipia niekas.

„Stiprus pasitikėjimas savo artimiausia aplinka turėtų padėti mūsų visuomenei išgyventi karantino laikotarpį ir COVID-19 grėsmę. Naujausi tyrimai rodo, kad karantino pradžioje stipriai suprastėjusi žmonių emocinė savijauta, pradeda gerėti. Viena iš priežasčių gali būti ir artimiausios aplinkos parama“, – pastebi M. Jundulas.

Dalis su išbandymais susidoroja savarankiškai

4 proc. žmonių bėdą stengtųsi įveikti patys, be kitų žmonių pagalbos, rodo tyrimas. Pastebėtina, kad taip dažniausiai elgtųsi vyresnio – 35-64 metų – amžiaus žmonės ir jaunimas iki 20 metų.

„Karantino metu vyresniems žmonėms pasirūpinti savimi tapo dar sudėtingiau. Žinant, kad ne visi žmonės yra linkę kreiptis pagalbos, visuomenė turėtų būti atidi kiekvienam savo nariui. Jei vyresnio amžiaus kaimynas nepaprašys nupirkti maisto, galime patys pasiūlyti pagalbą. Šiandien matome labai daug valstybės ir verslo iniciatyvų, skirtų pasirūpinti tiek pagalba buityje, tiek emocine šalies gyventojų sveikata“, – kalbėjo M. Jundulas.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta šių metų vasarį, jos metu buvo apklausta 1 600 įvairiose šalies vietose gyvenančių žmonių.